Pirmadienį latviai leis Lietuvai tiesti jungtį į Švediją
Energetikos koncerno „Leo LT“ vieno iš savininkų „NDX energijos“ vadovas Ignas Staškevičius sako esąs įsitikinęs, kad pirmadienį Latvija sutiks, jog elektros jungtis iš Švdijos būtų tiesiama į Lietuvą. „Yra ženklų, kad premjerai kitą savaitę pasieks galutinį susitarimą. Latviai pasakys, kiek jiems reikia pinigų, kad jie atsitrauktų ir nebedrumstų vandens dėl savo ambicijų [tiesti kabelį į Latviją]. Nes tos ambicijos nukeltų projektą dar porai metų, jie neturi tiek parengiamųjų darbų, struktūros, darbų“, – sakė I. Staškevičius.
Pirmadienį Vilniuje susitikus trijų Baltijos šalių premjerams bei pareigūnams iš Švedijos, Lenkijos, Suomijos tikimasi pasiekti bendrą trijų Baltijos šalių susitarimą dėl elektros jungties į Švediją, paskelbė vyriausybės spaudos tarnyba. Tada darbai galėtų prasidėti nedelsiant.
I. Staškevičius sakė, jog „Leo LT“ jau yra parengusi vietą, kur kabelis pasiektų Lietuvos teritoriją, taip pat yra parengę kontraktus Baltijos jūros dugnui tirti. Šią vasarą ištyrus dugną, per kitas dvi vasaras jungtis gali būti nutiesta, įsitikinęs jis. Nebent iškiltų politinių kliūčių.
„Švedai irgi dėl politinių sumetimų neskubina to projekto, ekonominio suinteresuotumo jie neturi. Jie kalba apie ilgesnius terminus: tiek mūsų, tiek vyriausybės siekis būtų tuos terminus suspausti į techninius dalykus, ne politinius“, – sako I. Staškevičius.
Prieš porą savaičių Vilniuje susitikę Latvijos ir Lietuvos premjerai pareiškė, jog nelabai svarbu į kurią šalį ši jungtis bus tiesiama. Abu premjerai sakė, jog svarbiausia prieš baigiant tiesti jungtį – sukurti bendrą Baltijos šalių rinką, kad šis kabelis su Švedija sujungtų visas tris Baltijos valstybes.
Iki šių metų dvi valstybės konfliktavo, į kurią jų turėtų būti tiesiama jungtis. O Švedija sakė lauksianti, kol Lietuva ir Latvija apsispręs tarpusavyje. Projektas sparčiai pajudėjo kovą, kai Lietuva pasiūlė jungtį tiesti visoms trims šalims kartu.
Neoficialiai kalbama, jog šios idėjos iniciatorė buvo Švedija, siekusi išjudinti Lietuvą ir Latviją, niekaip negalinčias susitarti, kur pasibaigs jungtis. Kalbėta, jog Latvija priešinosi kabelio tiesimui į Lietuvą, nes bijojo, kad liks visas elektros jungtis į ES šalis turinčių kaimynių malonėje.
V. Dombrovskis balandžio pradžioje sakė, jog Latvija prie projekto finansiškai prisidėtų tik tuomet, jei matytų galimybę, kad jis atsipirks. „Šį elektros tiltą mes regime kaip lygiavertį projektą tarp Švedijos, Lietuvos ir Latvijos. Švedija visada pabrėžė, kad šis projektas turėtų būti komerciškai gyvybingas, todėl labai svarbu, kad funkcionuotų bendra Baltijos šalių rinka. Jei išties šis projektas bus komerciškai gyvybingas, Latvijos energetikos kompanija „Latvenerego“ jame dalyvaus“, – sakė jis.
Tuo tarpu Lietuvos premjeras Andrius Kubilius tada tikslino dar nežinantis, kiek kuri šalis turės finansiškai prisidėti prie projekto, tai paaiškės balandžio gale: „Daug kas šiandien dar nėra aišku, tai bus sprendžiama, kai tarsimės dėl techninių detalių“.
Kovo mėnesį ES vadovai nusprendė skirti 175 mln. eurų (604 mln. litų) jungčiai iš Baltijos šalių į Švediją. Šiuos pinigus būtina panaudoti iki kitų metų pabaigos, kitaip ES juos atsiims.
2008–ųjų pradžioje atlikta galimybių studija įvertino, kad nutiesti maždaug 350 km ilgio jungtį Baltijos jūros dugnu tarp Lietuvos ir Švedijos kainuotų 1,8 mlrd. litų (516 mln. eurų), jei būtų tiesiamas 700 megavatų galios kabelis. Arba 2,2 mlrd. litų, jei kabelio galia būtų 1000 megavatų. Šioje galimybių studijoje svarstyta, jog projektas galėtų būti įgyvendintas iki 2015 metų.
Sausį „Leo LT“ skelbė turinti sukaupusi 577 mln. litų šiam tikslui, likusią dalį padengtų skolintomis lėšomis. Tuometiniais įmonės skaičiavimais, jei tektų finansuoti maždaug pusę tilto vertės, prireiktų 0,9–1,3 mlrd. litų.
