Paleisti kūdikį į pasaulį, tolygu vagystei iš valstybės

 

Į Seimo narę Astą Baukutę pastaruoju metu kreipiasi vis daugiau motinų, auginančių mažamečius vaikus. Jos kreipiasi su ašaromis, su pagalbos prašymais. Vieną iš jų parlamentarė paskaitė vakarykščiame plenariniame posėdyje:

 

 

 


“Laba diena, gerb. Asta,
kreipiuosi į Jus kaip į visų Lietuvos mamų gynėją, natūralaus maitinimo šalininkę. Gal perduosite žinią mūsų valdžios vyrams ir priversite juos pagalvoti, ką jie daro.

Gyvename tikrai įtemptu ir sunkiu Lietuvai metu. Bankrutuoja įmonės, didėja nedarbas, smunka ekonominis šalies lygis, daug žmonių vos suduria galą su galu. Kiekvieną dieną išgirsti po blogą naujieną. Šaliai trūksta pinigų. Prastėja demografinė padėtis. Gresia lietuvių tautos išnykimas. Tačiau net ir baisiausiam sapne nepagalvojom, kad mūsų valdžia pradės taupyti vargšų pensininkų ir mamų sąskaita.

Mane ištiko šokas, kai vieną vakarą į duris paskambino policininkas ir įteikė kvietimą atvykti į apklausą. Atvykti kaip įtariamajai. Tą naktį užmigti negalėjau, nemiegojo ir mano kūdikis, nes kas labiausiai jaučia mamos nuotaikas?

Ryte skambinu tyrėjai, ir man paaiškina, jog taip, jūs esate įtariamoji, ir VSDF pateikė jums kaltinimą. Prašome atvykti už savaitės apklausai. Mūsų šeimoje tą savaitę buvo tikras pragaras.

Ašaros, baimė, nemigos naktys, verkiantis kūdikis ir nežinia, kas bus toliau. Išaušo apklausos diena, vyresnysis sūnus persigandęs išėjo į mokyklą (juk mamą kviečia policija), pažadinome mažąjį ir išvažiavome. Paaiškėjo, jog dviejų vaiku mama yra baisi nusikaltėlė ir įtariama pagal baudžiamojo kodekso 182 straipsnį 2 dalį.

Mat ji tyčia, veikdama su vyru, tarpusavyje tardamasi, žinodama, kad yra nėščia įsidarbino jo įmonėje, nes žinojo, jog tokiu būdu gali gauti motinystės pašalpas.

Skaičiau aš tą įtarimą ir netikėjau savo akimis, jaučiausi kaip didžiausia nusikaltėlė.

O kalta aš todėl, kad į pasaulį netikėtai pasibeldė gyvybė, apie kurią aš sužinojau neiškart, o 2008 01 23.

Ir nežinodama, įsidarbinau antraeilėse pareigose importo – eksporto vadybininke (2007 12 04), nes norėjau padėt kažkaip išjudint įmonę iš mirties taško.

Turiu aukštąjį išsilavinimą, magistro diplomą, importo-eksporto-logistikos srityje dirbu ne vienerius metus.

Viena auginau sūnų, papildomos lėšos man tikrai nemaišė.

Ir koks įstatymas draudė man įsidarbinti antraeilėse pareigose? Ką man reikėjo daryti, kai po beveik dviejų mėnesių nuo įsidarbinimo aš sužinojau, jog laukiuosi? Nusiplakti, pasikarti, ar atsikratyt gyvybės?

Šiuo metu namuose tvyro įtampa, mažasis irzlus ir verkia. Mama glaudžia prie krūtinės, o ten pienuko jau beveik nėra.

Vyresnysis sūnus praverkė visą naktį, o jei mamą pasodins į kalėjimą? Matyt, mūsų valstybė to siekia, gal jų nuomone kūdikiams ir vaikams geriau augti globos namuose, be meiles, šilumos, be svarbiausio dalyko jų sveikatos ir imunines sistemos formavimuisi dalyko – mamos pieno? Paleiskite kalinius – susodinkite mamas, jos dabar tapo didžiausios priešės, nes gimdo Lietuvai vaikus.

Nenoriu gyvent šitoj valstybėj, išvažiuosiu pirmai galimybei pasitaikius ir niekur neminėsiu, kad aš lietuvė.

GĖDA

Pagarbiai,

Mama Jurgita”

Sunerimusi dėl tokios padėties Asta Baukutė vakar kreipėsi į visus Seimo narius prašydama išgirsti motinas ir jų vaikus:

“Kaip naujas žmogus politikoje pastebėjau, kaip dažnai garsiai deklaruojama, kad Valstybės biudžeto lėšų taupymas nepalies, bent jau kol kas, motinystės / tėvystės išmokų. Iš vienos pusės, mūsų vaikai – tai Lietuvos ateitis, todėl priemonės, skatinančios šeimas susilaukti vaikų, turi būti mūsų valstybės prioritetas. Iš kitos pusės, teigiant, kad šios išmokos nebus mažinamos, vis dėlto nutylima, kad tam tikrais atvejais jos gali būti apskritai atimamos.

 

Tokia situacija susidarė, kai kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį buvo apskaičiuojamas išmokos dydis, iki Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimų gruodžio mėnesį, buvo skaičiuojamas tik iš trijų mėnesių termino. Trys mėnesiai buvo gana trumpas laiko tarpas, tad būsimos motinos prieš išeidamos vaiko priežiūros atostogų tam tikrais atvejais pasididindavo savo darbo užmokestį (t.y. įsidarbindavo papildomai, arba joms buvo tą laiką mokamas padidintas darbo užmokestis, ir panašiai).

Dabar kiekviena tokia motina, siekusi materialinės gerovės užtikrinimo savo būsimam vaikeliui, tampa baudžiamojo persekiojimo objektu – joms iškeliamos baudžiamosios bylos, nutraukiamas išmokos mokėjimas ir imamasi kitų priemonių, kurios ne tik kad nesukuria palankios motinai ir vaikui aplinkos, bet priešingai, priverčia motinas tapti kaltinamosiomis ir kęsti teismo proceso eigą, kurios metu patiriamas stresas atsiliepia ne tik jos pačios, bet ir jos vaikelio sveikatai.

Priėmus Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimus, laikotarpis, iš kurio skaičiuojamas kompensuojamasis uždarbis, prailgintas iki 9 mėnesių, o nuo šių metų liepos 1 d. – iki 12 mėnesių. Suprantu, kad šis būdas yra teisėtas ir logiškas, siekiant išvengti dirbtinio pajamų pasididinimo, verčiantis būsimus tėvus planuoti savo pajamas ir išlaidas daug anksčiau.

Tačiau niekaip negaliu suprasti, kuo nusikalto tos motinos, kurios, pagal tuo metu egzistavusias teisės aktų spragas, siekė gėrio sau ir savo vaikeliui. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje tiek anksčiau, tiek dabar buvo apibrėžtos apdraustojo asmens draudžiamosios pajamos: tai visos asmens pajamos, nuo kurių buvo mokamos arba turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui, šio įstatymo nustatytos ir apdraustajam priskaičiuotos ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpos, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpos, mokamos vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, taip pat priskaičiuotos nedarbo socialinio draudimo išmokos, mokamos vadovaujantis Nedarbo socialinio draudimo įstatymu. Remiantis šiuo apibrėžimu, niekaip negalima interpretuoti, kad būtų draudžiama didinti darbo užmokestį, kuris taptų atskaitos tašku skaičiuojant motinystės / tėvystės išmokas.

Tokiu būdu priemonės yra ne tik žiaurios moraline prasme, bet ir neteisėtos, pažeidžiančios teisėtus lūkesčius. Be to, motinos, atsidūrusios po padidinamuoju Sodros, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos bei kitų institucijų stiklu, ne tik kad negali deramai auginti savo kūdikių, bet ir gali prarasti bet kokį norą patirti gyvybės suteikimo naujam žmogui džiaugsmą dar kartą, kas mūsų valstybei būtų katastrofiškai pavojinga, įvertinant emigracijos srautus ir mažėjantį gimstamumą.

Kreipiuosi kaip Seimo narė, kaip motina ir kaip Lietuvos Respublikos pilietė, privalanti laikytis teisės aktų nuostatų: neverskime motinų tapti aukomis tų, kurie paliko spragas teisės aktuose. Tegul bus nutraukta visuotinė akcija prieš motinas ir jų kūdikius. Tegul bus nutraukti pradėti ikiteisminiai tyrimai ir baudžiamosios bylos prieš šias motinas, nes juk visi gerai žinome, koks yra tikrasis nusikalstamumas Lietuvoje, tad atitinkamų institucijų veikla turėtų būti nukreipta prieš asmenis, kurių nusikalstama vei
ka kelia pavojų ir daro žalą visuomenei ir kitiems asmenims.

Remdamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 97 straipsnio 3 dalimi, siūlau problemą ištirti Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete bei Teisės ir teisėtvarkos komitete”.

 

www.infomazeikiai.lt informacija.