Kas geriau – mažinti pensijas ar didinti pensinį amžių?
Vienam dirbančiajam ateityje Lietuvoje teks du pensininkai, sako Pasaulio banko ekspertai. „Dabar 100 dirbančiųjų išlaiko 65 pensininkus, bet po 20 metų šie skaičiai padvigubės“, – sakė Pasaulio banko ekspertė Asta Žvinienė.
Demografiją pakeisti nelengva. Pastebima, kad Lietuvos demografinėje piramidėje maždaug kas 20 metų formuojasi bangos – sovietmečio pradžioje gimę 60–mečiai, kurių vaikams dabar apie 40 metų, o anūkams apie 20 metų, buvo gausiausia iš visų šių trijų kartų. „Dabar mus reikia ieškoti būdų kaip gyventi kur kas sudėtingesnėje situacijoje. Vienas iš jų – skatinti didelę imigracijos bangą“, – tokią išeitį siūlo ekspertė.
Anot A. Žvinienės, kitas faktorius, kuris toliau didina išlaikomųjų skaičių – tai, kad vos apie 70 proc. 20–45 mečių moka „Sodros“ mokestį. Jos duomenimis, neįgalumą turinčių asmenų skaičius Lietuvoje kur kas didesnis nei kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse. 55–59 metų amžiaus grupėje iš 1000 žmonių 233 yra invalidumo pensijos gavėjai. „Tuo tarpu ES vidurkis – 140“, – sakė ekspertė.
„Nemanau, kad lietuviai tampa invalidais dažniau nei kitų šalių gyventojai“, – mano A. Žvinienė. Jos įsitikinimu, „sistema yra gana lengvai prieinama, ir baisu, kad krizės atveju spaudimas šiai programai bus labai didelis – atsiras dar daugiau žmonių, bandančių gauti invalidumą.“
Anot ekspertės, vienas iš įmanomų sprendimų būtų didinti pensinį amžių. „Tas amžius didinamas, bet labai lėtai. Po kelių metų turėsime kelti bent iki 67 metų, kad galėtume išgyventi“, – įspėjo A. Žvynienė.
Šiandien esame linkę manyti, kad krizė atėjo ir praeis, viskas sugrįš į savo vėžes, o šalies finansinės problemos dings savaime. Vis dėlto, ekspertai sako, kad prognozės, kiek turtingi būsime, turi būti rimtai peržiūrėtos.
„Galbūt krizė bus ne tokia gili ir ne tokia ilga, bet prognozės turi būti labai rimtai peržiūrėtos. Tai ne tik reiškia, kad BVP bus mažesnis – ir algos, ir turto įkainiai, ir dar daug kas bus žemesni“, – įspėjo A. Žvinienė, patikslindama, kad pragyvenimo lygis bus žemesnis, todėl sumažės ir “Sodros” pajamos.
„Ką darysime su pensijomis? Jei peržiūrėsime pajamų prognozes ir būsime priversti jas nuleisti 30–40 proc., tai jei pensijas mokėsime kaip anksčiau, atsiras didžiulė biudžeto skylė“, – teigė Pasaulio banko analitikė.
Pasaulio banko ekspertas Heinzas P. Rudolphas teigiamai vertina Lietuvoje įvykdytą pensijų sistemos reformą. Tačiau jis atkreipė dėmesį į ilgalaikes neigiamas nesubalansuotų „Sodros“ finansinių srautų ir mažinamų įmokų II pakopos pensijų fondams pasekmes. Pasak H. Rudolpho, net visiškas II pakopos pensijų fondų nacionalizavimas nei demografinės padėties, nei ilgalaikių „Sodros“ biudžeto problemų neišspręs.
Nors Pasaulio banko atstovų atlikta analizė parodė, kad Lietuvos II pensijų fondų rezultatai regiono kontekste nėra išskirtiniai ir nuo krizės nukentėjo panašiai kaip ir kitose šalyse, ekspertai siūlo ir toliau tobulinti sistemą. Pagrindinė jų rekomendacija – įdiegti „gyvenimo ciklo“ modelį, kuris leistų užtikrinti maksimalų pensijų fondų strategijos ir rizikos laipsnio atitikimą dalyvio amžiui bei sudarytų galimybes garantuoti dalyviams tam tikrą grąžą. Ekspertai taip pat rekomendavo sujungti finansų rinkos priežiūros institucijas bei pereiti prie riziką ribojančios priežiūros.
