Jurgis Razma:„Alternatyva atlyginimų mažinimui – progresinis mokestis“
ltLeo LT“, biudžeto mažinimas, sunkmečio prognozės – pagrindinės šios savaitės temos, tapusios diskusijų ašimi ir nepalikusios abejingų. Apie tai pokalbis su Seimo Tėvynės sąjungos-Lituvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnu Jurgiu RAZMA. Iš viešosios erdvės nedingsta „Leo LT“ pavadinimas. Ką artimiausiu metu numatoma keisti jos veikloje, kad ateityje netektų daug mokėti už elektros energiją?
Manau, kad žmonės jau galėjo įsitikinti, jog pasikeitusi Seimo dauguma, kurioje didžiausią dalį turi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, kitaip žiūri į stambiausias oligarchines verslo grupes. Šiuo atveju į tas, kurios yra įgijusios nemažą įtaką energetikoje. Priimta mano teikta Energetikos įstatymo pataisa, kuri suteikia Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai didelius įgaliojimus, nustatant viršutines elektros kainų ribas. Neįsivaizduoju, kad tokį projektą būtų buvę įmanoma priimti praėjusios kadencijos Seime, kur dominavo pataikaujantys energetikams socialdemokratai.
Kas pasikeis ir kokia nauda iš to žmonėms?
Pagal šį įstatymą, minėta komisija jau nebeprivalės, nustatydama viršutines kainų ribas, įskaityti visą balansinį įmonės turtą, nebebus užtikrintos tokios aukštos pelno normos toms energetikos bendrovėm. Įmonės bus „spaudžiamos“ dirbti kuo efektyviau. Aišku, tai nepadės tiek sumažinti elektros kainas, kad žmonės visiškai nepajustų kainos padidėjimo po atominės elektrinės uždarymo. Bet tai sušvelnins laukiamą poveikį. Įstatymo pataisa tiesiogiai neišsprendžia po AE uždarymo išaugsiančių gamybos kainų reikalų. Nes ar pirktume elektrą iš Rusijos, ar iš savo elektrinių, gamybos kainos bus didesnės negu Ignalinos atominėje elektrinėje.
Visuomenė laukia principinio žingsnio: kas bus daroma su bendrove „Leo LT“?
Teko lūkuriuoti, nes Konstitucinis Teismas (KT) nagrinėjo šios įmonės įkūrimo teisėtumo klausimą. Dabar, kai išvada yra, teisinė aplinka aiški. Seime mes jau pradėjome šio klausimo nagrinėjimą. Yra teikiami du, savo turiniu gana panašūs projektai. Vienas – mūsų frakcijos atstovų, kitas – Tvarkos ir teisingumo frakcijos atstovų, kurie siūlo „Leo LT“ įkūrimo sandorį panaikinti.
Lietuvos Prezidentas pareiškė, jog jam nusibodo kalbos apie „LEO“. Nori kuo greičiau pamatyti konkrečius darbus. Kodėl jie užtruko?
Vyriausybė, kuri labiau nei Seimo nariai jaučia atsakomybę už vieno ar kito žingsnio pasekmes, yra šiek tiek atsargesnė ir perspėja, kad staigūs sprendimai gali sukurti prielaidas „Leo LT“ dalyvaujančiam privačiam akcininkui išsireikalauti dideles, net milijardines kompensacijas. Kad apsisaugotume nuo tokių dalykų, po pateikimo esame paprašę Vyriausybės išvadų dėl vieno ar kito scenarijaus pasekmių – ir teisinių, ir finansinių. Tikiuosi, kad Seimo nariams užteks kantrybės, kol Vyriausybė parengs kompetentingas išvadas.
Kokie išeities keliai siūlomi?
Yra teisininkų, kurie žiūri į šią situaciją taip: „Leo LT“ sukūrimo sandoris prieštarauja moralei, visuomenės interesams. Jie siūlo tiesiog Seimo aktu sandorį pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo pat pradžios. Kiti siūlo pavesti vyriausybei inicijuoti sandorio pripažinimą negaliojančiu teismo keliu. Trečias kelias – tartis su privačiu akcininku dėl bendrovės išskaidymo. Kreipdamiesi į KT iniciatoriai turėjo lūkesčių, kad pats tokios monopolijos sukūrimo procesas bus pripažintas antikonstituciniu, nes juk buvo pasikviesta viena privati bendrovė be jokio konkurso. Deja, KT dėl esminių LEO kūrimo momentų neigiamai nepasisakė. Vyriausybė turi atsakingai išnagrinėti visus galimus scenarijus ir pasakyti, kuris kelias valstybei ir visuomenei yra naudingesnis.
Dar paminėčiau, kad tik ką įregistravau įstatymų pataisas, kuriomis siūlau nustatyti, jog valstybei priimant sprendimus dėl strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui pertvarkymo pakaktų pusės balsų ir nereiktų dabar pagal akcinių bendrovių įstatymą nustatytų dviejų trečdalių.
Buvusios Gedimino Kirkilo Vyriausybės abejotina veikla, steigiant „Leo LT“, kurioje 61,7 proc. akcijų valdo Lietuvos Vyriausybė, o 38,3 proc. – VP dešimtuko valdoma bendrovė „NDX energija“, atsisuko bumerangu naujajai Vyriausybei. Kaip tai atsiliepė svarbiausiems energetikos projektams?
Dabartinė Vyriausybė ir Seimas atidžiai ir atsakingai dirba, kad pertvarkant „Leo LT“ nenukentėtų strateginiai energetikos projektai: elektros jungtys į Švediją, Lenkiją, naujos atominės elektrinės statyba. Labai svarbu, kad šių projektų darbai kuo sparčiau judėtų į priekį. Ypač dėl jungčių į Švediją, nes Europos Sąjungos pinigai tam jau skirti. Įsisavinti juos nėra daug laiko. Tuo labiau, kad iš Gedimino Kirkilo Vyriausybės paveldėjome ir neišspręstus ginčus su Latvija, į kieno teritoriją turi ateiti jungtis su Švedija. Turėdami aiškų, tvirtą nusistatymą ir pradžiai reikalingas lėšas, aišku, galėtume tikėtis ginčus su Latvija greitai išspręsti. Svarbus mūsų argumentas – Lietuvoje yra nutiestos galingos elektros perdavimo linijos, kokių nėra Latvijos teritorijoje. Manau, sparčiau reikalai judėtų į priekį, jeigu G. Kirkilo Vyriausybė būtų pasirūpinusi Energetikos ministerijos įkūrimu ir ji veiktų ne pirmus mėnesius. Dabar, kai ji tik kuriama, ministras neturi labai daug talkininkų, kurie kaip darni komanda spręstų visus klausimus.
Šią savaitę Vyriausybė pranešė apie numatomą biudžeto išlaidų mažinimo projektą. Kokie pokyčiai svarbiausi?
Šiame pirmajame etape, Vyriausybei teikiant biudžeto mažinimo projektą, siekiama efektyvesnio mokesčių mokėtojų lėšų naudojimo, kad būtų užtikrintas valstybės finansų stabilumas. Yra peržiūrimos ministerijų programos, įvertinama, kokių išlaidų galima atsisakyti. Sakykim, transporto, komandiruočių, pastatų išlaikymo išlaidų, kai kurių nebūtinų programų. Dalis finansavimo, jeigu įmanoma, perkeliama į finansavimą už Europos Sąjungos lėšas.
Mažinant biudžeto išlaidas, kaip bus siekiama užtikrinti socialinį teisingumą?
Biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai kol kas nebus mažinami. Turiu viltį, gal per kelis mėnesius biudžeto įplaukų reikalai pagerės ir gal atsiras prielaidos atsisakyti galimo dar vieno išlaidų mažinimo birželio mėnesį. Kas kita – didžiausius atlyginimus gaunančių valstybės pareigūnų atlyginimų mažinimas. Jeigu Vyriausybė nutartų tai daryti, manau, tai ir būtų žingsnis socialinio teisingumo link. Tokiu atveju galėtume sakyti, kad, štai, yra siūlymai, kurie atitinka socialinio teisingumo principus, kad žengiamas žingsnis į didesnį solidarumą, apeliuojant į tuos, kurie šiandien valstybės tarnyboje gauna didžiausius atlyginimus. Jiems šiek tiek solidariai „pasispaudus“, nereikėtų kelti klausimo dėl mažiau apmokamų darbuotojų atlyginimų mažinimo.
Kitą savaitę Vyriausybė teiks Seimui biudžeto mažinimo projektą, kad ketvirtadienio posėdyje jį galima būtų svarstyti.
Kas numatoma antrajame biudžeto tikslinimo etape?
Labai jautrus būtų antrasis biudžeto tikslinimo etapas, jeigu jis bus neišvengiamas. Premjeras yra sakęs, kad jis planuojamas birželio mėnesį. Ten jau užsimenama apie biudžetinių darbuotojų atlyginimų reikalus. Esu iškėlęs alternatyvą – nemažinti biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginim
ų, o geriau įvesti laikiną progresinį gyventojų pajamų mokestį, galbūt padidinti dar dviem procentais pridėtinės vertės mokestį. Mano siūlymas turi privalumą: leidžia tikėtis teigiamesnio poveikio „Sodros“ biudžetui. Kai įvedami progresiniai mokesčiai, „Sodrai“ tai neatsiliepia: įmoka lieka tokia pati. Bet, kaip minėjau, reiktų visomis išgalėmis stimuliuoti ekonomiką, kad jos atsigavimas leistų išvengti ir dar vieno išlaidų mažinimo, ir mokesčių keitimo.
Sotus alkano neužjaučia. Gražu, jeigu būtų paneigta ši liaudies išmintis. Tačiau garsiai kalbama, kad progresiniai mokesčiai ne visiems patinka ir tinka.
Progresiniai mokesčiai – sunkus klausimas, tariantis su koalicijos partneriais. Nes liberalios partijos priešiškai žiūri į bet kokią užuominą apie progresinius mokesčius. Sudėtinga kalbėtis netgi pabrėžiant, kad tai būtų laikina. Tačiau pamėginsim, jei to būtinai reikės.
Įvairiai vertinama ir Tarptautinio valiutos fondo parama. Ar ji tikslinga?
Daugėja siūlymų neatsisakyti Tarptautinio valiutos fondo paramos. Tikiuosi, kad Vyriausybė atidžiai įvertins tuos siūlymus ir galbūt preliminariai pasikalbės su TVF atstovais, kokiomis sąlygoms ji gali būti teikiama. Svarbu, ar tos sąlygos socialiai priimtinos. Apsisprendžiant atkreiptinas dėmesys, kad, turėjusi nemažai reikalų su TVF, Dalia Grybauskaitė siūlo Vyriausybei neskubėti priimti šios organizacijos paramos.
Per anksti kalbėti apie teigiamus pokyčius?
Tikiuosi, kad metų viduryje atsiras teigiamų tendencijų dėl Vyriausybės paramos ekonomikai. Tačiau bus sudėtingi balandžio, gegužės mėnesiai, kai minėtos paramos verslui, ES pinigų poveikis dar nebus pasireiškęs. Svarbu ramiai ir solidariai išgyventi tuos mėnesius. Nes visos riaušės, viešos akcijos, trikdančios įprastą gyvenimo ritmą, neprisideda prie šalies ekonominių finansinių problemų sprendimo. Manau, kad šiai Vyriausybei ir Seimo daugumai nėra reikalinga akcijomis įrodinėti būtinybę priimti vieną ar kitą sprendimą. Ir taip stengiamės siekti maksimalaus socialinio jautrumo ir efektyvumo. Renkamės solidarumu ir teisingumu grįstą kelią. O jeigu panagrinėtume Vyriausybės narių dienotvarkes, įsitikintume, kad ten dominuoja susitikimai su visuomene.
Į ateitį žvelgiu su santūriu optimizmu, tikiu, kad valdančioji Permainų koalicija išliks tvirta ir įgyvendins savo programą.