Lietuvos kelininkams gresia genocidas
Drastiškas investicijų į šales kelių infrastruktūrą mažinimas iki 35 proc. praėjusių metų apimčių sukels ne tik naujas socialines problemas, bet ir ilgalaikių negatyvių pasekmių šalies ekonomikai, kas iššauks dar didesnį BVP kritimą. Tokias prognozes išdėstė praėjusią savaitę posėdžiavusi asociacijos „Lietuvos keliai“ taryba.
“Vienas į kelius investuotas litas projekto gyvavimo laikotarpiu atneša 3,3 lito grynosios naudos. Investicijų atsiperkamumą padidina ir netiesioginė grąža per energetinių išteklių taupymą, padidėjusį eismo saugumą, sveikatos apsaugą, laiko sąnaudas“, – argumentavo asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Sigitas Bublys.
Kelių programų finansavimo drastiškas mažinimas turės neigiamos įtakos ir biudžeto surinkimui. Per 2008 metus vien asociacijai priklausančios beveik 30 kelių tiesimo įmonių sumokėjo apie 300 mln. litų mokesčių į valstybės ir savivaldybių biudžetus bei į VSDFV biudžetą.
Naujausiame LR Finansų ministerijos parengtame biudžeto pataisų projekte kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų nepakaks net jau prisiimtiems įsipareigojimams įvykdyti.
Pagal 2008 metais pasirašytas dvimetes sutartis atliekamiems darbams finansuoti šiemet reikia 273 mln. litų. Dar 276 mln. litų reikalingi kelių priežiūrai, o 111 mln. – saugaus eismo programoms įgyvendinti, techninei esamų statinių priežiūrai, techninei naujų projektų dokumentacijai rengti, kad būtų galima 2010 metais įsisavinti ES lėšas.
„Sąmoningas gamybos apimčių mažinimas ekonominės recesijos laikotarpiu demonstruoja ekonominį trumparegiškumą. Negalima naikinti to, kas generuoja didelius mokesčių srautus, sukuria tūkstančius darbo vietų. Krizės akivaizdoje daug pasaulio šalių sąmoningai didina išlaidas transporto infrastruktūrai“, – asociacijos „Lietuvos keliai“ narių nuomonę išsakė S. Bublys.
Anot jo, savalaikė transporto infrastruktūros priežiūra ir nuoseklus atnaujinimas reikalauja kelis kartus mažiau lėšų, nei sustabdžius ar sulėtinus transporto tinklo plėtrą; be to, transporto infrastruktūros plėtrai daugiausia naudojamos vietinės žaliavos ir paslaugos – taip skatinamos ir kitos šakos, mažėja nedarbas jose.