Darbo rinka: vyrai karaliauja moterų sąskaita
torijos.ltVisi žinome, jog mergaitės geriau mokosi mokykloje. Moterims geriau sekasi įgyti ir universitetinį išsilavinimą. Nepaisant to, akivaizdu, kad darbo rinkoje karaliauja vyrai. Moterys nukenčia tiek gaudamos mažesnį atlyginimą, tiek susidurdamos su karjerą stabdančiomis kliūtimis.
Europos Komisijos duomenimis, moterys Lietuvoje už tą patį darbą vis dar gauna apie 19% mažesnį atlyginimą nei vyrai. Atlyginimų dydžio skirtumas sąlyginai nedidelis žemesnį išsilavinimą įgijusių žmonių rate, tačiau milžiniškas tarp turinčiųjų aukštąjį išsilavinimą – siekia net 30%. Paprastai tariant, labai reali tokia situacija, kai, pavyzdžiui, išsilavinęs buhalteriu dirbantis vyras namo parneš 2400 litų, o tokio pat išsilavinimo taip pat buhaltere dirbanti moteris tegaus kokius 1600 litų. „Padėtis tikrai nenormali, nesuprantu šitaip besielgiančių darbdavių. Nesijaučiu pranašesnis už savo koleges vien dėl to, jog esu vyras,“ – pasakojo vienoje prekybos įmonėje vadybininku dirbantis Kęstutis. Šioje įmonėje didžiąją kolektyvo dalį sudaro moterys. Anot jų, su problemomis dėl atlyginimo nelygybės savo darbovietėje jos nesusiduriančios. Visgi šis gražus pavyzdys kol kas išlieka greičiau išimtis nei taisyklė.
Skirtingi atlyginimų dydžiai rodo darbo rinkoje įsišaknijusią nelygybę. Moterims ypač sunku įveikti vyrų viešpatavimą vadovų gretose. Tai sėkmingai padarė Jurgita, vienos renginius organizuojančios bendrovės direktorė. Nors kolektyvas labai jaunas ir šiuolaikiškas, o verslas sekasi puikiai, Jurgita sako kartais sulaukianti aštrių įmonėje dirbančių vyrų žvilgsnių. „Jau trejus metus esu kompanijos direktorė, per šį laiką suvokiau, kad vis dar gyvename vyrų pasaulyje“, – sakė Jurgita, – „esu moteris, be to, jauna, jiems nelengva klausyti mano įsakymų, nors tiesioginės kritikos sulaukiu nedažnai, žinau, kad už durų šnabždamasi“. Vis dėlto Jurgita pasidžiaugė, kad vis daugiau moterų perima vadovaujančias pareigas, nors situacija, pasak jos, vis dar nedžiugina. Europos Komisijos atlikto tyrimo duomenys tai tik patvirtina: 68% vadovų Lietuvoje yra vyrai, moterys užima 32% vadovų postų. Kita vertus, tai atspindi pasaulines tendencijas. Naujausi Pasaulio ekonomikos forumo duomenys rodo, jog pagal moterų dalį darbo rinkoje Lietuva yra penkiolikta pasaulyje, pralenkdama didelę dalį ES valstybių. Tad galima pasiguosti, jog nelygybė darbo rinkoje – globali visuotinė problema, o kovoje su ja Lietuva nėra tarp atsiliekančių.
Moterims, norinčioms kopti karjeros laiptais, kelią pastoja įvairiausios kliūtys. Viena didžiausių – sunkumai suderinant asmeninį ir profesinį gyvenimą. O kaip augs vaikai? Kas prižiūrės namų ūkį? Kas rūpinsis namų aplinkos jaukumu? Šie klausimai dažniausiai užgula moterų pečius, o atsakymas dažniausiai būna paprastas: „viską suderinsiu“. Tačiau tai nėra taip lengva. Moterys, pavyzdžiui, vaiko priežiūros atostogų eina kur kas dažniau nei vyrai, o po jų sugrįžti į paliktas vėžes yra itin sunku. Tokiu atveju, jei įmanoma, dažnai pasirenkama dirbti nevisą darbo dieną. Vyrams tokios galimybės dažniausiai net netenka svarstyti, tad daugiau nei trys ketvirtadaliai visų ne visą darbo dieną dirbančių asmenų ES yra moterys. Akivaizdu, jog be jokių trukdžių sėkmingai dirbantys vyrai ilgainiui įgyja pranašumą prieš su pertraukomis ar nepilną darbo dieną dirbančias moteris.
Europos Komisija bei ES šalių, tarp jų ir Lietuvos, vyriausybės sprendžia šią problemą – 2006 metais buvo priimtos Moterų ir vyrų lygybės gairės, kuriose skatintas moterų ir vyrų ekonominio savarankiškumas, geresnis asmeninio ir profesinio gyvenimo derinimas, vienodo vyrų ir moterų dalyvavimo priimant sprendimus įtvirtinimas. ES šalių vyriausybės veikia ir savarankiškai – štai, pavyzdžiui, Švedijoje buvo priimtas, įstatymas, įpareigojantis visus darbdavius, kuriems dirba bent dešimt darbuotojų, parengti metinį lygių galimybių planą ir vienodo darbo užmokesčio veiksmų planą ir, žinoma, jų laikytis. Mūsų šalies pastangos šioje srityje įvertintos ir ES – Lietuvoje steigiamas Lyčių lygybės institutas, koordinuosiantis visos ES kovą su lytine diskriminacija. Visgi vien valdžios pastangų, kaip visada, negana. Kai kurie darbdaviai jau dabar supranta, jog darbo našumas ir konkurencingumas augs tik įgijus darbuotojų pasitikėjimą, sukūrus draugišką darbo aplinką ir taip išlaikius geriausius darbuotojus, kad ir kokios lyties jie būtų.
Ar žinote, kad:
1. 2007 m. vidutinis Lietuvos vyrų mėnesinis atlyginimas buvo 2115 litų, moterų – 1677 litai.
2. Lietuvos valstybinei moterų ir vyrų lygių galimybių 2005–2009 metų programai iš šalies biudžeto skirta apie 1,5 mln. litų.
3. Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas nuo 1998 metų draudžia bet kokią diskriminaciją dėl asmens lyties, ypač kai ji susijusi su šeimine ar santuokine padėtimi.