Dukters laiškas mamai

Mama užėjusi į dukters kambarį pamatė tvarkingai paklotą lovą, sutvarkytą kambarį. Lovos centre gulėjo vokas su užrašu mamai. Mama atvėrė voką ir pradėjo skaityti drebančiomis rankomis:
“Brangioji mama, aš tikrai atsiprašau ir apgailestauju, kad rašau tau šį laišką. Aš pabėgau iš namų su savo nauju vaikinu, kadangi nenorėjau, kad man su tėčiu iškeltumėte sceną. Aš atradau aistrą Achmedui, jis toks nuostabus su savo auskarais, tatuiruotėmis, barzda ir baikerio darbužiais. Bet tai ne tik aistra, aš esu nėščia ir Ahmedas sako, kad mes kartu busime labai laimingi. Jis turi vagonėlį miške ir krūvą malkų visai žiemai. Jis nori su manimi turėti daugiau vaikų, apie tai svajoju ir aš. Jis išmokino mane, kad marihuana iš tikrųjų niekam nekenkia ir mes ja norime auginti sau ir taip pat ją su jo draugais keisti į kokainą ir ekstazi. Dabar aš meldžiu mokslo, kad jis atrastu vaistus nuo AIDS tam, kad Ahmedas jaustųsi gerai: jis tikrai nusipelnė to!!! Mama nesijaudink man dabar jau 15 metu ir aš žinau, kaip savimi pasirūpinti. Kada nors aš tave tikrai aplankysiu ir supažindinsiu su tavo anūkais. Tavo duktė, Jurga P.S. Viskas, ką parašiau yra melas. Aš pas kaimyną. Aš tik norėjau priminti, kad gyvenime yra blogesnių dalykų nei mano pažymių knygutė rašomojo stalo stalčiuje. Mama aš tave myliu. Paskambink, kai bus saugu sugrįžti i namus.”