Žvirbliukas pagalvojo…

Važiavo žmogelis motociklu ir susidūrė su priešpriešiais skrendančiu žvirbliu. Pagailo žmogui paukštelio, parsinešė namo, paguldė į narvelį, duonos riekelę padėjo, vandens įpylė. Po geros valandos žvirblis atsipeikėja, pramerkia vieną akį, pakelia skaudančią galvą, apsižiūri ir liūdnai pagalvoja:
– Grotos, sausa duona, vanduo… Velnias, turbūt policininką partrenkiau…