69% gyventojų neketina imtis priemonių, padėsiančių taupyti šildymą
69 proc. Lietuvos gyventojų net ir kylant šildymo kainoms neketina investuoti į priemones, padėsiančias taupyti šilumą.
Tai atskleidė reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenys.
Apklaustieji prognozuoja, kad po 5-10 m. patraukliausias šildymo būdas bus biokuras. Tai rodo UAB „Sostinės namai“ ir UAB „Viessmann“ užsakymu atlikto reprezentatyvaus tyrimo duomenys.
Pasak UAB „Sostinės namai“ direktoriaus Sauliaus Pavarinio, brangstant šildymui Lietuvos gyventojai neskuba ieškoti alternatyvių šildymo būdų. „Nors šildymo kaštai kiekvienais metais didėja, tik nedaugelis Lietuvos gyventojų imasi priemonių, padedančių juos mažinti. Tai lemia keletas priežasčių. Pirmiausia namus besistatančių gyventojų įsirengti atsinaujinančių energijos šaltinių sistemų neskatina valstybė, tam neskirdama dotacijų. Kita priežastis – žmonės nėra informuoti apie atsinaujinančius energijos šaltinius ir jų atsipirkimą. Mes paskaičiavome, kad už 200 m² namo šildymą su įrengtomis atsinaujinančiomis šildymo sistemomis gyventojai moka tiek pat kiek gyvenantys 50 m² bute su centriniu šildymu“, – pasakoja S. Pavarinis.
Daugiau nei pusė apklaustųjų prasidėjus šildymo sezonui neketina imtis jokių priemonių, kurios padėtų sumažinti šildymo kaštus. 25 proc. respondentų ketina keisti langus, duris, stiklinti balkoną ar su kaimynais šiltinti lauko sienas. Tik vienas proc. Lietuvos gyventojų keis būstą į tokį, kuriame naudos taupesnį šildymo būdą, energijos šaltinį. Remiantis tyrimo duomenimis, šildymą mažiausiai ketina taupyti didmiesčių ir daugiabučių gyventojai. Šiemet šildymo kaštus bandys mažinti vyresni nei 65 m. žmonės bei tie, kurių būstai didesni nei 90 m².
Daugiau nei pusė (60 proc.) apklaustųjų gyvena būstuose su centriniu šildymu tiekiamu šilumos tinklais. Kiek daugiau nei trečdalis gyventojų šildosi malkomis. Turėdami galimybę rinktis būstą su bet kuria galima šildymo sistema, Lietuvos gyventojai mieliausiai rinktųsi centrinį šildymą ir šildymą malkomis.
Tyrimo duomenimis, Lietuvos gyventojai žino arba yra girdėję šių atsinaujinančių šildymo šaltinių pavadinimus: biokuras (57 proc.), vėjo energija (50 proc.), saulės kolektoriai (47 proc.), kiek mažiau žino vandens energiją (36 proc.) ir geoterminį šildymą (35 proc.). 16 proc. Lietuvos gyventojų nežino nei vieno atsinaujinančio šildymo būdo.
Tyrimo duomenimis, Lietuvos gyventojai prognozuoja, kad po 5-10 m. patraukliausia šildytis bus biokuru (13 proc.). Patrauklus bus ir šilumos tinklais tiekiamas centrinis šildymas bei geoterminis šildymas.
„Šiandien, brangstant energijai, vis labiau apsimoka investuoti į atsinaujinančias šildymo sistemas, tokias kaip geoterminis šildymas (šilumos siurbliai) ar saulės kolektoriai, nes jų atsipirkimas didėja lyginant su nuolat augančiais energijos kaštais. Namai su atsinaujinančiomis sistemomis ateityje taps gerokai patrauklesniais, nes atėjo laikas, kai buto išlaikymo kaštai tampa svarbesni nei kvadrato kaina. Lietuvoje atsinaujinančios energijos sistemos populiarėja lėtai. Užsienio šalių pavyzdžiai rodo, kad valstybės dotacijos gerokai sparčiau paskatintų vartotojų apsisprendimą renkantis efektyvesnes šildymo sistemas“, – teigia Danas Tropa, UAB „Viessmann“ atstovybės Lietuvoje vadovas.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą UAB „Sostinės namai“ ir UAB „Viessmann“ užsakymu atliko rinkos analizės ir tyrimų bendrovė „RAIT“ rugsėjo – spalio mėn.
