Išrinktos geriausios metų bylos

Minint Kriminalinės policijos dieną, spalio 27 d., tradiciškai apdovanojami geriausi šalies kriminalistai. Šiemet pirmą kartą buvo renkamos geriausios metų bylos. Specialiai konkursui sudaryta komisija, įvertinusi 21 gautą bylą, geriausia pripažino sėkmingai atskleistą ginklų ir psichotropinių bei narkotinių medžiagų kontrabandos bylą.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 1-osios valdybos 1-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo Sauliaus Brigino inicijuotą tyrimą lydėjo sėkmė. Pasitelkęs šalies ir užsienio kolegas, petys į petį dirbdamas su alytiškiu Alfredu Bartkumi, seklys išaiškino ir nutraukė šaunamųjų ginklų gabenimą į Jungtinę Karalystę, o kontrabandos organizatoriui ir svarbiausiems vykdytojams gresia baudžiamoji atsakomybė. Be to, atliekant ilgalaikį operatyvinį tyrimą, buvo nustatyta, kad gauja nevengė ir narkotinių bei psichotropinių medžiagų prekybos. Bendromis Lietuvos kriminalistų ir Jungtinės Karalystės pareigūnų pastangomis buvo uždokumentuota visa šaunamųjų ginklų kontrabandos tiekimo į Jungtinę Karalystę grandinė. Ir svarbiausia – surinkta pakankamai šaunamųjų ginklų kontrabandos organizatoriaus nusikalstamos veiklos įrodymų.

2007-ųjų kovą, pasitelkus Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras” kovotojus, buvo realizuotas ilgalaikis operatyvinis tyrimas. Sulaikytas nusikalstamos grupės organizatorius ir dar penki pagrindiniai nariai.

Per sulaikymą ir kratas konfiskuota daug šaunamųjų ginklų – pistoletų – kulkosvaidžių su duslintuvais, perdirbtų dujinių pistoletų IŽ, šaudmenų, taip pat didžiulis kiekis narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kitų ikiteisminiam svarbių objektų.

 

2 vieta atiteko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 1-ojo poskyrio vyresniojo tyrėjo Ramučio Sakalausko atskleistai bylai.

Šių metų balandžio 25 dieną pasirodė pirmieji trečiųjų šalių atstovai. Gavusi įtariamojo atvaizdą ir pirminę informaciją, kad Bulgarijos pilietis, kaip įtariama, su suklastotomis mokėjimo priemonėmis daugelyje Vilniaus miesto bankomatų išėmė pinigus, R. Sakalausko vadovaujama pareigūnų grupė apie valandą įtariamąjį stebėjo prekybos centre „Akropolis”, siekdama nustatyti jo bendrininkus, tačiau jam bandant pasišalinti, sulaikė su įkalčiais – 360 vienetų netikrų mokėjimo priemonių. Šių metų gegužės 10-12 d. buvo gauti įtariamųjų atvaizdai ir informacija, kad Vilniaus mieste naudojamos padirbtos mokėjimo priemonės. R. Sakalausko vadovaujama pareigūnų grupė, turėdama pagrįstų įtarimų, kad tai gali būti asmenys, atvykę iš kitur, priėmė sprendimą tikrinti Vilniaus mieste esančius viešbučius. Įtariamieji, du Rumunijos piliečiai, buvo surasti viename iš Vilniaus viešbučių. Jie jau buvo susikrovę lagaminus ir laukė tik taksi, kad vyktų į oro uostą ir išvyktų iš Lietuvos. Jie panaudojo 65 netikras mokėjimo priemones, tačiau jos nebuvo rastos.

3 vietą komisija skyrė Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro vyresniojo specialisto Gintauto Šinkūno atskleistai bylai.

Š. m. gegužės 5 d. gautas kolegų iš Latvijos prašymas atlikti pakartotinę biologinę ekspertizę baudžiamojoje byloje, iškeltoje dėl nužudymo. Tyrimui atlikti buvo pateiktos dvi odinės pirštinės ir įtariamųjų asmenų genotipai ir klausiama, ar ant pirštinių yra biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.

Pirštinių tyrimas jau buvo atliktas Latvijos valstybinės policijos kriminalistinių tyrimų tarnyboje, tačiau išvadose konstatuojama, kad biologiniai pėdsakai, rasti ant pirštinių, yra netinkami asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.

Šiuo atveju kolegų latvių tirtuose mėginiuose rasti biologiniai pėdsakai buvo netinkami asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Taigi, susipažinus su minėtomis aplinkybėmis, pirmoji mintis buvo „be reikalo mums vežė pirštines – vargu ar galėsim pagelbėti”, tačiau nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas įpareigojo atmesti emocijas.

G. Šinkūnas prisimena – „kartu su kolege Aušra Giružyte, apžiūrėję pirštines, nusprendėme, imti iš kiekvienos pirštinės po aštuonis mėginius. Atlikus DNR tyrimą, pirminis rezultatų vertinimas nieko gera nežadėjo – visuose tirtuose mėginiuose buvo nustatyti maišyti DNR profiliai. Tai reiškė, kad visuose mėginiuose yra susimaišę ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų. Tiesa, rezultatų kokybė buvo geresnė, nei kolegų latvių. Tai šiek tiek guodė, vadinasi, „pagavome” tas vietas ant pirštinių, kuriose biologinių pėdsakų buvo daugiau nei latvių tirtose.

Visas tyrimas truko du mėnesius, iš kurių daugiau nei pusę viso laiko užėmė išsamus rezultatų vertinimas. Kai kurių mėginių tyrimo rezultatai buvo tokie neaiškūs, kad sprendimo, ar pėdsakas tinkamas asmens tapatybei nustatyti, ar ne, priėmimą teko ne kartą atidėti. Teko ne kartą konsultuotis ir su kolegomis. Pagaliau apibendrinus visą turimą informaciją, buvo nustatyta, kad keturiuose mėginiuose iš maišytų DNR profilių galima išskirti vieno asmens genotipą ir pripažinti jį tinkamu asmens tapatybei nustatyti. Paskutiniame rezultatų vertinimo etape šis genotipas buvo palygintas su įtariamųjų asmenų genotipais. Paaiškėjo, kad biologinių pėdsakų genotipas sutampa su įtariamojo genotipu.”

Latvijos kriminalinės policijos pareigūnai sužinoję pakartotinio DNR tyrimo rezultatus, labai apsidžiaugė – išvados visiškai atitiko jų byloje surinktą medžiagą. Atsiimdami ekspertizės aktą, pareigūnai pajuokavo, kad dabar dažniau duos mums darbo.

Šis tyrimas tik dar kartą patvirtino, kad Gintautas Šinkūnas ne veltui neakivaizdžiai yra pripažįstamas geriausiu DNR specialistu policijos sistemoje.

Geriausiems metų sekliams tradiciškai įteiktos simbolinės pypkės. Taip pat apdovanoti ir kiti, prie sėkmingo šių bylų tyrimo prisidėję kriminalinės policijos darbuotojai