Mažeikių rajono kultūros indekso vertinimas

Tyrimą, pavadintą „Savivaldybių kultūros indeksas 2022“, organizavo Lietuvos kultūros taryba kartu su tyrimo autore Kristina Mažeikaite. Tyrime dalyvavo ir prisidėjo Lietuvos kultūros taryba, Valstybės duomenų agentūra, Kultūros paveldo departamentas, Valstybinė kultūros paveldo komisija, savivaldybių administracijos, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka bei kiti partneriai. Tyrimo metu buvo naudojami oficialūs statistikos duomenys, savivaldybių apklausų rezultatai bei kiti informacijos šaltiniai, siekiant užtikrinti tyrimo kokybę ir reprezentatyvumą

Mažeikių rajonas, pagal 2022 metų Savivaldybių kultūros indekso reitingą, užima 45 vietą iš 60 savivaldybių, surinkęs vos 17,54 balo iš galimų 100. Šis rezultatas rodo ženklius iššūkius kultūros srityje, palyginti su kitomis savivaldybėmis. Nors didžiųjų miestų savivaldybės dažnai užima aukštesnes pozicijas dėl savo infrastruktūros ir išteklių, Mažeikių rajonas netgi tarp regionų savivaldybių pasirodė silpnai, nurodant poreikį gerinti kultūros sektoriaus situaciją.

Pagrindinės problemos ir iššūkiai

Vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių žemus rezultatus, yra ribota kultūrinė infrastruktūra. Rajone yra mažai aktyvių kultūros organizacijų, bibliotekų, muziejų ir kitų kultūrinių institucijų. Pavyzdžiui, tradicines kultūrines veiklas vykdančių organizacijų skaičius, tenkantis vienam tūkstančiui gyventojų, yra mažesnis nei daugelio kitų regionų. Be to, nebiudžetinis sektorius, toks kaip nevyriausybinės kultūros organizacijos, čia nėra labai išvystytas, o tai sumažina galimybes pritraukti papildomų finansinių ir kūrybinių resursų.

Finansavimo trūkumas kultūrai

Mažeikių rajono savivaldybės biudžeto išlaidos kultūrai yra mažesnės nei daugelio kitų savivaldybių. Žemas finansavimas daro įtaką ne tik infrastruktūros plėtrai, bet ir kultūros paslaugų prieinamumui gyventojams. Tai atsispindi ir gyventojų dalyvavimo kultūroje rodikliuose – mažiau žmonių lankosi renginiuose, naudojasi bibliotekų paslaugomis ar dalyvauja meno kolektyvuose, palyginti su šalies vidurkiu.

Kūrybingumo ir socialinio kapitalo stoka

Mažeikių rajono gyventojų kūrybingumas ir socialinis įsitraukimas taip pat yra žemesni nei šalies vidurkis. Tik nedidelė dalis gyventojų save laiko kūrybingais ar aktyviai dalyvauja kultūros renginiuose ir istorinės atminties įprasminimo veiklose. Tai gali būti susiję tiek su kultūros renginių trūkumu, tiek su infrastruktūros neprieinamumu arba kultūros svarbos gyventojams sumažėjimu.

Galimybės ir rekomendacijos

Norint pagerinti situaciją, Mažeikių rajonui reikėtų skirti daugiau dėmesio kultūros sektoriui. Pirmiausia svarbu didinti biudžeto išlaidas kultūrai ir pritraukti papildomą finansavimą iš nacionalinių bei tarptautinių šaltinių. Taip pat reikėtų skatinti nevyriausybinio sektoriaus ir vietos bendruomenių įsitraukimą, kad būtų galima plėsti kultūrinę pasiūlą ir didinti gyventojų įsitraukimą į kultūrinį gyvenimą. Be to, verta investuoti į profesionalių menininkų ir kūrybinių industrijų plėtrą, kas padėtų pagerinti rajono kultūros įvaizdį ir patrauklumą tiek vietos, tiek nacionaliniu mastu.

Išvada iš Savivaldybių kultūros indekso 2022 tyrimo yra tokia: savivaldybių kultūros situacija Lietuvoje yra labai nevienoda, o kultūros ekosistemos išsivystymo lygis tiesiogiai priklauso nuo savivaldybių finansavimo, infrastruktūros, bendruomenės aktyvumo ir nevyriausybinio sektoriaus dalyvavimo. Tyrime pabrėžiama, kad savivaldybėms, esančioms žemiau indekso reitinge, reikalingos kryptingos investicijos į kultūros sektorių, siekiant skatinti profesionalųjį meną, kūrybines industrijas ir kultūrinį dalyvavimą.

Mažeikių rajonas, užimantis 45 vietą reitinge, parodė, kad būtina didinti kultūros finansavimą, plėsti infrastruktūrą ir skatinti gyventojų dalyvavimą kultūros veiklose. Tyrime pažymima, kad sėkmingos savivaldybės investuoja į modernias kultūros paslaugas ir aktyviai įtraukia bendruomenę, o šių veiksmų trūkumas gali reikšmingai riboti kultūrinės ekosistemos plėtrą​yrimo rekomendacija yra skatinti savivaldybes naudoti turimus duomenis strateginiam planavimui, identifikuojant silpniausias kultūros ekosistemos dalis ir siekiant jas stiprinti. Tik taip galima užtikrinti tvarią kultūros politikos plėtrą.