Ruošiamasi paminėti Rainių tragedijos 70-ąsias metines

 Birželio 23 d. Telšių rajono savivaldybėje organizuojama Rainių tragedijos 70-osioms metinėms paminėti skirta renginių programa „Rainiai – skausmo ašara sopulingame tautos rožinyje“.

Viena iš programos priemonių, numatytų 16.00 val. – simbolinis gyvasis vėrinys „Atminties gija – vienybės liudijimas“, kurio tikslas – į gyvąją 4,2 km. grandinę (simbolizuojančią kankinių kančios kelią nuo kalėjimo Telšiuose iki žūties vietos Rainių miškelyje) sustojusiems žmonėms su dėkingumu ir pagarba liudyti tas svajonių, energijos ir vilties kupinas, tačiau 1941 m. birželio 24-osios naktį užgesintas gyvybes.

 

Į simbolinį gyvąjį vėrinį kviečiami jungtis visi šią idėją palaikantys ir jai pritariantys žmonės, ypač jaunimas nuo 14 metų, ne tik iš  Telšių, bet ir kaimyninių rajonų mokyklų ar kitų organizacijų. Esant galimybei, gausesnių nevyriausybinių organizacijų (skautų, ateitininkų, šaulių ir kt.) nariai raginami prisijungti apskrities ar net šalies mastu.

 

Žmonės, susijungę kraujo (to, kuris pralietas, ir to, kuris teka mumyse), atminties ir laisvės kelyje, į dangų paleis 4200 raudonų juodais kaspinais perrištų balionų, vizualiai fiksuojančių Rainių kankinių gyvybės-kančios-mirties kelią, kurio vaizdas bus filmuojamas iš lėktuvo ir reportažas apie jį transliuojamas per LTV.

 

Visus, galinčius dalyvauti gyvajame vėrinyje, organizatoriai prašo registruotis el. paštu: telsiukc@gmail.com

 

Žudynės Rainių miškelyje – vienas tragiškiausių Lietuvos istorijoje pirmosios sovietinės okupacijos paskutinės savaitės, 1941 m. birželio 22-28 d., įvykių.

 

Ten, naktį iš birželio 24-osios į 25-ąją, besitraukiantys sovietiniai kareiviai talkinami vietinių kolaborantų sadistiškai nužudė 73 Telšių kalėjimo politinius kalinius (dar trys, bandę bėgti, buvo nušauti ties Džiuginėnais). Tai mokytojai, mokiniai, ūkininkai, amatininkai, tarnautojai, darbininkai iš Telšių, Plungės, Kretingos vietovių, kurių didžiausia „kaltė“ buvo Tėvynės meilė ir nenoras paklusti okupantų jungui.

 

Visi jie buvo nežmoniškai žiauriai nukankinti. Tik dešimt kalinių buvo sušaudyta. Trys kilometrai aštuoni šimtai metrų nuo Telšių kalėjimo iki Rainių miškelio šiems žmonėms tapo keliu į kančią.

 

Kankinių lavonai, sumesti į keturias duobes, rasti ir atkasti birželio 28 d. Motinos nebeatpažino savo vaikų, žmonos – vyrų, seserys – brolių.

 

Dėl sužalojimų 46 lavonai taip ir nebuvo atpažinti. Liepos 1 d. Rainių kankinių karstai, lydimi juos pagerbiančių žmonių procesijos, atvežti į Telšių katedros šventorių, kur buvo laikomos gedulingos pamaldos. Po jų dauguma Rainių kankinių palaidoti bendrame kape Telšių kapinėse.

 

Rainių miškelis buvo aptvertas, žudynių vietoje pastatyta lenta su užrašu apie įvykusią tragediją. 1942 m. išleista knygelė „Žemaičių kankiniai“. Tais pat metais suorganizuotą paminklo Rainių kankinių atminimui įamžinti konkursą laimėjo architektas J. Virakas, pasiūlęs liaudies medinių koplytėlių pavyzdžiu Telšių kapinėse pastatyti koplyčią.

 

Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai pradėta statyti koplyčia buvo nugriauta, Rainių miškelis iškirstas. Siekta, kad žmonės pamirštų baisiąją tragediją ir jos kaltininkus. Tačiau Rainių aukų kančios neišblėso žmonių atmintyje. Dažnai birželio mėnesį žudynių vietoje po nakties, nors ir neilgam, „išdygdavo“ kryžiai, suplevėsuodavo nepriklausomos Lietuvos vėliavos.

 

1989 m. Žemaičių kultūros draugija pradėjo rūpintis Rainių kankinių atminimo įamžinimu. Birželio 24 d. įvyko pirmasis Rainių tragedijos minėjimas, sutraukęs žmones iš visos Lietuvos. Po šv. Mišių Telšių katedroje, mitingo prie buvusio kalėjimo, paminklinės lentos atidengimo žmonių su žvakutėmis rankose jūra nukeliavo iki žudynių vietos, kur buvo pašventintas kertinis būsimos koplyčios akmuo.

 

Pagal J. Virako eskizus koplyčios projektą padarė Telšių rajono vyr. architektas A. Žebrauskas. Kadangi Telšių kapinėse nebebuvo vietos, nutarta koplyčią statyti Rainiuose. Rainių Kančios koplyčia pašventinta 1991 m. birželio 23 d., minint 50-ąsias kankinių nužudymo metines.

 

Koplyčioje vyrauja balta spalva. Balti net vitražisto A. Dovydėno sukurti vitražai: ant balto fono raudoni kraujo lašai ir Jėzaus kančios įrankiai – vinys, replės, erškėčių vainikas – tokie artimi Rainių kankiniams.

 

Dailininko A. Kmieliausko freskose pavaizduoti Rainių kankiniai, Sibiro tremtiniai, partizanai ir visa tai persipina su Kristaus ir Jo Motinos kančia. Koplyčios centre – balto marmuro kryžius, iškaltas skulptoriaus R. Midvikio.

 

1991 m. lapkričio 1 d. žudynių vietoje Rainių miškelyje iškilo R. Midvikio iškaltas kryžius. 1996 m., minint Rainių žudynių 55-ąsias metines, pastatytas paminklas ant kankinių kapo Telšių kapinėse – A. Kmieliausko sukurta Pieta.

 

1994 m. architektas A. Žebrauskas už Rainių memorialą gavo nacionalinę kultūros ir meno premiją.

 

Mažeikių rajono savivaldybė, Kultūros skyrius

 

{parasas}