Šiukšlių biznis Lietuvoje ir Skuodo rajone

Kritikos akmenys ne tik Aplinkos ministerijos daržan, bet ir šiukšlių konteineriuose, nes juk „neapsimoka, į sąvartynus važinėti tuščiai.“

Kad turėtų darbo

Skuodo rajone gyvenanti 65 – erių Genutė pasakojo, kad iš menkutės pensijos jai tenka pakloti 130 litų už kas dvi savaites išvežamą 120 litrų talpos šiukšlių konteinerį. „Metam plastmasę, senus rūbus ir kitką. Yra ir taip, kad tik susidarytų pilnas konteineris, žmonės metą ravėjus, žolės, lapus, šieną. Nes kam mokėti ir nieko neišveš?“ – samprotavo senolė.

Rajono savivaldybės Administracijos direktoriaus pavaduotojas, Atliekų tvarkymo komisijos pirmininkas Bronius Baipšys portalui balsas.lt patvirtino, kad šiukšlių konteineriuose pasitaiko visokių netinkamų daiktų, tačiau sakė tarp jų ir kitokių „bioskaidžiųjų“ medžiagų nepastebėjęs chemikalų ar medicininių atliekų „to neturėtų dėti, reikėtų atkreipti į tai dėmesį, nes, jeigu vežame tai, ko nereikėtų vežti, tai kainuoja mums patiems“ – dėstė B. Bapšys.

Kur dėti šiukšles?

Pašnekovas nurodė, kad Skuodo mieste už buitinių atliekų konteinerių išvežimą būsto vienetas moka po 130 litų, o rajone ir atokesniuose vienkiemiuose – po 160 litų per metus. B. Baipšys atkreipia dėmesį, kad yra taikoma nuolaidų ir kompensacijų sistema socialinėms grupėms bei nepasiturintiems ar senyviems gyventojams.

Bendrovė „Telšių keliai“ beveik prieš metus laimėjo Skuodo savivaldybės skelbtą konkursą šiukšlių surinkimui. Įmonės Skuodo padalinio vadovas Antanas Gedrimas pasakojo, kad uždarius netoliese buvusį sąvartyną, atliekas tenka gabenti į Klaipėdą, o ten ir atgal susidaro apie pusantro šimto kilometrų kelio.

„Tik pernai pradėjome, todėl apie jokį pelną kalbėti dar negalime – skaičiuojame, kiek dar reikės investuoti,“ – aiškino A. Gedrimas. Jis pritarė, kad šiukšlių išvežimo kainą lemia didelis atstumas iki sąvartyno. Antai Kazokiškių gyventojai – netoli sostinės – už atliekų išvežimą moka kur kas mažiau, tačiau vietos bendruomenė skundžiasi kaimynystėje esančiu šiukšlynu ir nuolat pro langus zujančiais sunkvežimiais.

Gyvename tarp atliekų

„Čia iš tikrųjų – ne viena, o daug problemų, bet jos visos susiję su tuo, kad Lietuvoje visiškai neveikia moderni atliekų surinkimo ir rūšiavimo bei utilizavimo sistema. Iš esmės tai Lietuvoje visiškai nėra įdiegta,“ – žeria kritikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Aurelija Stancikienė.

Parlamentarė nurodo, kad Aplinkos ministerijos pareigūnai yra visiškai nepajėgūs vykdyti jiems pavestų funkcijų. „Ar čia bijoma pripažinti, kad buvo nueita kitose šalyse pasiteisinusiu, bet Lietuvoje nelabai pasiteisinusiu keliu, arba bijoma pripažinti, kad sistema netinkama,“ – kėlė abejones A. Stancikienė.

Ministras Gediminas Kazlauskas, panašu, išsisuko nuo priekaištų, kuriuos jo atžvilgiu yra viešai išsakiusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Atliekų rūšiavimas, nelegalūs sąvartynai ir pavojingų medžiagų utilizavimas – vieni opiausių aplinkosaugos klausimų Lietuvoje.

Vis gi, Seimo aplinkos komiteto narė A. Stancikienė nenustojo vilties: „Ne, aš tai tikrai nemanau, kad mes esame pasmerkti gyventi šiukšlėse. Aš manau, kad, jeigu ministerija, kuriai priklauso, nepajėgi išspręsti problemų, ji turi pasakyti „aš keliu rankas, aš nepajėgi“.

{balsas2}