Su linksma ironija apie šiandieną

Atėjo vasara. Kažkokiems laimingiems šlykštynėms – poilsio metas. Ofise 36 laipsnių karštis. Liaudis gelbstisi alumi ir ledais. Padeda prastai. Kažkas bėgioja į tualetą ir apsipila vandeniu. Šukuosena po to – kaip kapitono Harisso iš „Policijos Akademijos“ po pataikymo į arklį.

Nugara prilimpa prie kėdės. Užpakalis irgi. Periodiški išėjimai „parūkyti“ į gatvę, trunkantys daugiau, nei valandą, palengvėjimo neatneša. Merginos gatvėje vaikšto apsirengusios taip, kad geriau iš vis nesirengtų. Trūksta tik užrašų „Įėjimas čia!“ ir „Sveiki atvykę!“. Mes su vaikinais nusprendėme, kad pirmas iš mūsų, kuris taps prezidentu, išleis įstatymą, pagal kurį taip besirengiančias merginas teis už seksualinį priekabiavimą.

Žodžiu jėgų nėra. Tarybiniai kondicionieriai veikia kaip ir tarybiniai kompiuteriai. Kažkam prasidėjo miražai. Klejoja apie stiklinę vandens su ledu ir bando mėtytis sniego gniūžtėmis. Atgaivinome. Leidome be eilės pasėdėti šaldytuve.

Pamažu žvėrėjame. Valdą, kuris simuliavo nualpimą, norėdamas be eilės patekti į šaldytuvą, pririšome prie kėdės ir pastatėme saulės atokaitoje. Dainius sužvėrėjo tiek, kad nusprendė be visa ko jį dar ir kankinti. Pastatė priešais Valdą butelį alaus iš šaldytuvo, toki aprasojusį nuo šalčio. Vos nuraminome.

Jonas priėjo prie ventiliatoriaus ir ėmė nukreipinėti orą po marškiniais. Pasisuko nugara, ir, praradęs pusiausvyrą, užpakaliu įsirėmė į ventiliatoriaus mentes. Kadangi ventiliatorius mūsų buvo maksimaliai užturbintas (paspartintas sukimasis), stipriai nukentėjo. Išsiuntėme namo užsiklijuoti pleistru.

Valdas užsiminė apie tai, kad žiemą norėjome šilumos. Vos neužmušėme niekšo.

ŠALTINIS: cha.lt

{parasas}