Mokslininkai prognozuoja, kad karščio bangos taps dažnesnės

Mokslininkai prognozuoja, kad Europą siaubiančios karščio bangos ateityje bus dar dažnesnės ir nuožmesnės. Neįprasti karščiai, pastarosiomis dienomis tvyrantys Europoje, jau primena 2003-aisiais čia kilusią karščio bangą, nusinešusią tūkstančius žmonių gyvybių. Tačiau Šveicarijos mokslininkai prognozuoja, jog, šylant klimatui, tokie reiškiniai dažnės.

Žurnale „Nature Geoscience“ paskelbtame straipsnyje mokslininkai teigia, kad vasaros karščių bangos Europoje taps vis dažnesnės, o labiausiai nuo jų kentės pietinės žemyno dalies gyventojai.

Remdamiesi šešiais kompiuteriniais klimato kaitos modeliais, mokslininkai sudarė prognozuojamų karščio bangų Europoje žemėlapį. Jame pažymėti tie mūsų žemyno regionai, kurie 2071–2100 metais turėtų labiausiai kentėti nuo karščių, viršijančių 40,6 laipsnių pagal Celsijų. 

 

Pilka spalva jame pažymėti Europos regionai, kuriuose karščio bangų poveikis bus žemas, melsva, žalia ir salotine – vidutinis, geltona ir oranžine – stiprus, o raudona ir violetine – itin stiprus. Sprendžiant iš šio žemėlapio, ateityje nuo vasaros karščių labiausiai kentės pietų Europoje gyvenantys žmonės, ypač Iberijos pusiasalio bei Viduržemio jūros pakrantės gyventojai.

 

 

Vidutinio stiprumo karščio bangos „skalaus“ didžiąją dalį Prancūzijos, kone pusę Vokietijos ir Lenkijos, didžiąją Ukrainos dalį. Lietuva ir kitos Baltijos šalys, o taip pat Skandinavijos valstybės patenka į žemo karščio bangų poveikio zoną.

 

Šveicarijos mokslininkai prognozuoja, kad dienų, kai užgriūna karščio bangos, skaičius išaugs nuo vidutiniškai 2 dienų per vasarą 1961 – 1990 m. laikotarpiu iki maždaug 13 dienų 2021 – 2050 metais. 2071 – 2100 metų laikotarpiu karščio bangos Europoje truks 40 dienų, teigiama pranešime.

 

www.technologijos.lt