Daugumai lietuvių šeimą ir darbą suderinti sunku
Daugiau nei pusė (57 proc.) dirbančiųjų Lietuvos gyventojų teigia neturintys galimybės derinti darbą su įsipareigojimais šeimai. Dar didesnis skaičius, net du trečdaliai apklaustųjų, įsitikinę, jog šalies įmonėse stokojama lankstesnio požiūrio šiuo klausimu. Tai parodė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa.
Dėl to, kad darbovietėje neįmanoma derinti savo įsipareigojimų šeimai su atliekamu darbu, dažniausiai skundėsi vyrai, dirbantys privačiame sektoriuje, taip pat darbininkai ir techniniai darbuotojai, gyvenantys kaimo vietovėse bei tie, kurių šeimos pajamos per mėnesį nesiekia 1,5 tūkst. litų.
Skeptiškiausiai Lietuvos darbovietėse vykdomą įsipareigojimų derinimo politiką vertina namų šeimininkės bei žmonės, turintys vaikų iki 4 metų – net 80 proc. jų nesutinka su teiginiu, kad dirbantieji turi visas galimybės derinti profesines ir šeimos pareigas. Beveik pusė turinčių vaikų respondentų nurodė, kad jų darbovietėje nėra sudarytos sąlygos derinti šeimos ir darbo interesus.
Tai, kad savo darbovietėje dažnai gali derinti darbą su įsipareigojimais šeimai, nurodė tik 8 proc. dirbančiųjų, dar penktadalis tokią galimybę turi kartais ir kiek daugiau nei dešimtadalis – ypač retai. Dažniau už kitus suderinti darbą su įsipareigojimais šeimai gali įmonių ar įstaigų vadovai bei dirbantys valstybiniame sektoriuje.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad aštuoni iš dešimties dirbančiųjų šalyje pavaduoja savo kolegas darbe dėl nenumatytų šeimyninių aplinkybių, nors didžioji dalis iš jų tokią pagalba suteikia retai arba kartais. Dažniausiai kolegas tenka pavaduoti moterims ir dirbantiems valstybinėse ar savivaldybių įmonėse.
Tuo tarpu penktadalis dirbančiųjų nurodė, kad jie niekada nesuteikia pagalbos savo kolegoms darbe dėl kokių nors šeimyninių aplinkybių.
Rugpjūčio 10–19 dienomis vykdytoje apklausoje dalyvavo 1002 gyventojai nuo 18 metų iš 100 Lietuvos vietovių.