Patvirtintas antrasis šiemet biudžeto apkarpymas
Seimo valdančioji koalicija nesunkiai surinko pakankamai balsų, kad antrą kartą šiais metais būtų pataisytas valstybės biudžetas. Ketvirtadienį, paskutiniąją plenarinės sesijos dieną, už pataisas balsavo 69 Seimo nariai, prieš buvo 31, susilaikė 6.
TPP frakcija nebalsavo
Už biudžeto pataisas vieningai balsavo valdančiosios Tėvynės sąjungos, Liberalų sąjūdžio, Liberalų ir centro sąjungos, „Ąžuolo“ frakcijos, prieš arba susilaikė – opoziciniai socialdemokratai, „Tvarkos ir teisingumo“, Darbo partijos frakcija.
Balsavime praktiškai nedalyvavo Laimonto Diniaus vadovaujama Tautos prisikėlimo partijos (TPP) frakcija, save priskirianti prie valdančiųjų, nors ji pastaruoju metu nebesutaria su šios partijos ir Seimo pirmininku Arūnu Valinsku, kurį remia „Ąžuolo“ frakcija. Tik vienas TPP frakcijos narys Saulius Stoma dalyvavo balsavime susilaikydamas.
TPP frakcijos nedalyvavimas balsavime leido valdančiosios koalicijos atstovams nesikreipti pagalbos į opozicinę Darbo partiją, su kuria buvo neoficialiai sutarta, kad kai kurie jos atstovai reikalui esant atsisakys dalyvauti balsavime, taip iš esmės atverdami galimybę nesunkiai priimti biudžeto apkarpymą. Be to, šitokiu elgesiu TPP frakcija įrodė nenorinti palikti valdančiąją koaliciją, nes balsavimo išvakarėse ji buvo įspėta, jog bus pašalinta iš daugumos, jeigu balsuos prieš biudžeto korekcijas.
Atmesti visi opozicijos pasiūlymai
Seimas atmetė visus opozicijos pasiūlymus kitaip paskirstyti kai kurias išlaidas, daugiau jų skirti kai kurioms švietimo ar socialinės rūpybos įstaigoms. Pritarta tik valdančiosios daugumos atstovo, konservatoriaus Vito Matuzo pasiūlymui nustatyti, kad valdininkų skaičių smarkiai apriboti planuojanti Vyriausybė pati galės paskirstyti institucijoms pinigus, skiriamus išeitinėms kompensacijoms išmokėti.
Vertindami dar vieną šiemet valstybės iždo karpymą, opozicijos atstovai tikino, kad Vyriausybė ir valdančioji dauguma stumia Lietuvą į ekonominę prarają. „Priimant šias biudžeto pataisas mūsų valstybė pasmerkiama ir toliau riedėti į ekonominę ir finansinę duobę, tik riedėti dar greičiau“, – sakė opozicijos lyderis, „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis.
Valdantieji kalbėjo atvirkščiai. Jie sakė, kad biudžeto dar vienas karpymas būtinas, nes traukiantis ekonomikai nėra kitos išeities. „Nepriėmę šio biudžeto patikslinimo, mes eitume į bedugnę. Tuomet tikrai tikrai pasuksime Latvijos keliu. Kaip žinote, dabar Latvijos valdymas ekonominis faktiškai perimtas Europos Komisijos ir Tarptautinio valiutos fondo. Nežinau, kas čia yra tokių, kurie Lietuvai linkėtų tokios pat latviškos lemties“, – kalbėjo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Kęstutis Glaveckas.
Premjeras Andrius Kubilius neigė opozicijos nuogąstavimus, kad rudenį Vyriausybė ateis į Seimą su jau trečiuoju šiemet biudžeto karpymu. Premjeras smerkė opoziciją, pasak jo, „turinčiai bėdu su realybės suvokimu“.
Patvirtintos PVM lengvatos, sumažintas akcizas dyzelinui
Kartu su biudžeto pataisomis Seimas priėmė ir kelių įstatymų pataisas, be kita ko, nustatančias lengvatinį 9 procentų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą šildymui ir knygoms bei neperiodiniams leidiniams. Išvakarėse seimas patvirtino PVM padidinimą nuo 19 iki 21 proc.
Be to, pritarta akcizų už dyzeliną sumažinimą iki minimalių Europos Sąjungos leistinų ribų. Skaičiuojama, kad tai atpigins dyzeliną 22 centais.
Antrąkart pataisyto biudžeto pajamos sumažintos maždaug dešimtadaliu – nuo 22,9 mlrd. litų iki 20,8 mlrd. litų. Išlaidos šįkart mažinamos tik beveik vienu procentu – nuo 25,8 iki 25,6 mlrd. litų. Išlaidos buvo kur kas labiau mažinamos gegužės mėnesį, kai šių metų biudžetas taisytas pirmąkart.
Gerokai padidintas planuojamas biudžeto deficitas – nuo 2,942 iki 4,82 mlrd. litų. Taip pat pakelta valstybės skolinimosi limito kartelė – nuo beveik 6 mlrd. litų iki daugiau kaip 9 mlrd. litų. Jau dabar Vyriausybė yra peržengusi skolinimosi limitą, nustatytą antrąkart šiemet taisant biudžetą. Iki šiol pasiskolinta beveik 7 mlrd. litų. Skaičiuojama, kad iki metų pabaigos gali tekti dar pasiskolinti 3-4 mlrd. litų
