Naujiena!!!

Skelbimų paieška

Susisiekime

Nori pranešti apie įvykį, renginį???

El.paštas: naujienos@infomazeikiai.lt

Naujausi komentarai

Artimiausi renginiai

NOEVENTS

Aplankyk!!!

Grupė SEKUNDA
Vestuviniai Muzikantai vestuvėms!

Įdomiausios kitų metų naujienos PDF Spausdinti Email
Technologijos
Straipsnį paruošė Administratorius | 2012 m. gruodžio 03, Pirmadienis, 07:39
Šie metai buvo gausūs tokių naujienų, kurios gal ir nepateko į pirmuosius spaudos puslapius, tačiau per keletą artimiausių metų turėtų atkreipti viso pasaulio dėmesį. Jau 2013 metais kai kurios problemos garsiai pareikš apie save, tvirtina JAV leidinys „Foreign Policy“.
Eskimų turtai
Pasaulinis klimato atšilimas atveria žmonijai vis daugiau Arkties turtų. Galimybėmis regione ieškoti naudingųjų iškasenų ir iš to pasipelnyti labiausiai domisi didžiosios valstybės: JAV, Rusija, Kanada, netgi Kinija. Tačiau, kaip rašo „Foreign Policy“, gamtos pokyčiai skatina ir vis didesnį senųjų vietos gyventojų eskimų (dar vadinamų inuitais) politinį aktyvumą.

Šiuo metu JAV, Kanadoje, Grenlandijoje ir Rusijoje gyvena apie 160 tūkst. eskimų. Nuo 1977 metų jų interesams atstovauja Inuitų poliarinio rato taryba. Šiauriniuose Kanados regionuose eskimai pastaraisiais dešimtmečiais išsikovojo plačią autonomiją.

Anksčiau senieji Arkties gyventojai priešinosi kalnakasybai ir naftos bei dujų gavybai jų gyvenamose teritorijose, baimindamiesi žalos aplinkai bei jų tradiciniam gyvenimo būdui. Tačiau dabar eskimų tradicijoms bet kokiu atveju grasina gamtos pokyčiai. Todėl kai kurios jų grupės jau žvalgosi, kaip galėtų pasinaudoti naujomis galimybėmis.

Geriausiai tai bus matyti oficialiai Danijai priklausančioje Grenlandijoje, kur eskimai sudaro apie 90 proc. šalies gyventojų. Ilgą laiką jie priklausė nuo danų reguliariai mokamų išmokų, tačiau tirpstantys ledynai atveria vis daugiau didžiausios pasaulio salos turtų. Kai kuriais vertinimais, vienam Grenlandijos gyventojui tenka daugiau naftos atsargų negu Kuveite. Visa tai leidžia tikėtis, kad artimiausioje ateityje paskui ekonominę gerovę eis ir politinės nepriklausomybės reikalavimai.

Autorių teisės trimačio spausdinimo eroje
 


2012-ieji jau dabar vadinami persilaužimo trimačiame spausdinime (angl. 3D printing) metais. Tai, kas neseniai atrodė kaip mokslinės fantastikos pramanas, pamažu virsta realybe. Faktiškai bet koks fizinis daiktas dabar gali būti pakeistas patvaria plastikine kopija. Anksčiau trimatis spausdinimas brangiai kainavo – o dabar jis prieinamas vis platesniam vartotojų ratui. Kaip ir kitose srityse, kurias palietė perėjimas prie skaitmeninio formato, spartūs pokyčiai kelia nerimą autorių teisių gynėjams.

Trimačiai spausdintuvai virto mėgstamu kai kurių JAV ir kitų šalių aukštųjų mokyklų studentų žaisliuku. Tačiau beveik neabejojama, kad trimačio spausdinimo ateitis – įvairių daiktų gamyba buitinėmis sąlygomis. Paprasčiausi trimačiai spausdintuvai JAV šiuo metu jau yra parduodami vos už 1000 dolerių. Vartotojai netrukus patys galės pasigaminti įvairius žaislus, virtuvės įrankius, baldus ar netgi ginklus – tam užteks skenerio (arba specialaus dizaino kodo), kompiuterio ir trimačio spausdintuvo su eksploatacinėmis medžiagomis.

„Fizinių kopijų“ eros pradžią žymi pirmieji susidūrimai teismuose. Stalo žaidimo „Warhammer“ kūrėjai uždraudė vienam entuziastui gaminti plastikinių figūrėlių kopijas. Olandų dizaineris nurodė internetinei trimačių dizaino kodų saugyklai „Thingiverse“ skubiai pašalinti iš svetainės visiems vartotojams prieinamą optinės apgaulės, „Penrose‘o trikampio“, skaitmeninį modelį. Beveik tuo pačiu metu žymiausia pasaulio duomenų apsikeitimo svetainė „The Pirate Bay“, ir taip turinti daug nemalonumų su teisėsauga, paskelbė platinsianti ir trimačio spausdinimo dizaino modelius.

Iki šiol nėra aišku, kaip reikės užtikrinti, kad trimatis spausdinimas neprisidėtų prie ginklų ir kitų grėsmę keliančių daiktų platinimo. Kyla ir kitas pavojus – kad žmonija pradės dar sparčiau naudoti ribotus išteklius ir galiausiai paskęs plastikinių niekučių jūroje. Galiausiai – turėtų ateiti metas, kai trimatis spausdinimas pradės kelti pavojų darbo vietoms pramonės sektoriuje.

Indijos skambučių centrų nuopuolis


Darbo vietų migracijos pokyčius savo kailiu patyrė jau ir kai kurie Lietuvos gyventojai. Tarptautinės kompanijos vis dažniau savo komunikacijos centrus įrengia ne Indijoje, o kitose pasaulio šalyse. Globalizacijos suformuotas stereotipas, įamžintas ir daugelį „Oskarų“ laimėjusioje kino juostoje „Lūšnynų milijonierius“, kad daugumą vakariečių, nusprendusių paskambinti klientų aptarnavimo tarnybai, neišvengiamai susidurs su Indijos gyventojais, greičiausiai dar kurį laiką laikysis, tačiau vis mažiau atitiks realybę.

Kaip rašo „Foreign Policy“, jau šiuo metu skambučių centruose dirba daugiau filipiniečių negu indų. Filipinų gyventojus tarptautinėms korporacijoms samdyti pigiau, be to, kai kurie JAV verslininkai įsitikinę, kad amerikiečių vartotojams pernelyg sudėtinga suprasti, ką jiems sako darbuotojai iš Indijos, pasižymintys savitu akcentu. Kitos šalys, kurios vis daugiau pelnosi iš veiklos rangos (angl. „outsourcing“) – Brazilija, Meksika, Vietnamas ir kai kurios Vidurio Rytų Europos šalys (Lenkija, Čekija, Rumunija, iš dalies – ir Lietuva).

Indijos įmonės, kita vertus, taip pat reaguoja į pokyčius rinkoje. Bendrovė „Aegis“ šiais metais paskelbė apie planus JAV Dalaso mieste sukurti 1 tūkst. naujų darbo vietų – ne kur kitur, o skambučių centre.

Honkongas prieš Kiniją


Po to, kai 1997 metais buvusi Didžiosios Britanijos kolonija Honkongas buvo perduotas Kinijai, daugelis tikėjosi, kad gerokai didesnė šalis, kontroliuojama vienvaldės komunistų partijos, greitai sunaikins britų sukurtas demokratines institucijas ir pavers visus šio didmiesčio gyventojus karštais Kinijos patriotais. Vis dėlto panašu, kad taip nenutiko. Praėjus 15 metų, susipriešinimas tarp Hong Kongo ir likusios ir Kinijos, panašu, tik stiprėja.

Šių metų pradžioje paskelbti viešosios nuomonės apklausų rezultatai parodė, kad vos 16,6 proc. Honkongo gyventojų laiko save kinais – mažiausiai nuo pat 1997-ųjų. Vietiniai vis dažniau tarp savęs vadina atvykėlius iš Kinijos „skėriais“ ir garsiai piktinasi dėl paplitusio „nėščiųjų turizmo“, kinų moterims bandant pagimdyti Honkonge, kad jų vaikai vėliau automatiškai gautų leidimą gyventi šioje laisvės oazėje. Patys honkongiečiai vadinami „šunimis“, kurie esą dar nepamiršo savo kolonijinių šeimininkų.

Šių metų rudenį iki 100 tūkst. Honkongo gyventojų išėjo į gatves, protestuodami prieš planus miesto mokyklose plėsti „moralinį ir patriotinį auklėjimą“, kuris, jų nuomone, reiškia tik vieną – nepageidaujamos propagandos platinimą. Per demonstracijas po ilgesnės pertraukos viešumoje pasirodė ir kolonijinių laikų Honkongo vėliavos.

Maskva prie Viduržemio jūros


Pasaulinė ekonomikos krizė į nepavydėtiną padėtį įstūmė ne vien ES narę Graikiją, bet ir artimai su ja susijusį Kiprą. Maža to, ji taip pat išryškino stulbinamą salos-valstybės, kuriai vadovauja vienintelis ES premjeras komunistas, priklausomybę nuo Rusijos. Šį pusmetį ES Ministrų Tarybai pirmininkaujantis Kipras vis dažniau pagalbos kreipiasi į Maskvą, o ne į Briuselį. 2011 metais Kipras iš Rusijos gavo 3,1 mlrd. JAV dolerių paskolą, o šiuo metu svarsto apie galimybę pasiskolinti dar 6,2 mlrd. – kas prilygsta daugiau nei trečdaliui šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).

Kipras pastaruoju metu taip pat sulaukia ir vis didesnio Rusijos verslininkų dėmesio. Visų pirma jis pasitarnauja kaip „mokesčių rojus“, padedantis rusų oligarchams, o gal ir aukščiausiems šalies pareigūnams, slėpti mokesčius ir neteisėtu keliu įgytas pajamas. Vaizdingose salos pakrantėse dygsta vis daugiau prabangių vilų, kurių savininkai ir svečiai kalba rusiškai – prie to spėjo prisitaikyti ir vietos verslininkai.

Glaudūs Nikosijos ryšiai su Maskva – rimtas saugumo iššūkis ES. Žinoma, kad šių metų sausį Rusijos laivas, galimai gabenęs didelę ginklų siuntą sukilimą malšinančiam Sirijos prezidento Basharo al Assado režimui, buvo sustojęs Kipre. Niekas negali būti tikras ir dėl to, kad Kipras neišduoda Rusijai slaptos informacijos ar nesilaiko tam tikros pozicijos vykstant deryboms ES institucijose mainais į finansinę paramą. Neatsitiktinai Vokietijos kanclerė Angela Merkel kartą jau neišlaikė ir prasitarė: „probleminė šalis“ Kipras greičiausiai neturėjo tapti ES nare.

Nafta – nuosprendis Kongo DR?

Kongo Demokratinę Respubliką (DR) nuo pat nepriklausomybės paskelbimo 7-ajame dešimtmetyje kamuoja nuolatiniai kariniai konfliktai, per kuriuos jau žuvo ne vienas milijonas civilių gyventojų. Pagrindinės priežastys – silpnos valstybės institucijos, korupcija ir dideli naudingųjų iškasenų klodai. Kitais žodžiais tariant, antra pagal dydį (po Alžyro) Afrikos valstybė iki šiol neįrodė sugebanti apsaugoti savo turtų, dėl kurių beveik be atvangos pešasi įvairios, dažniausiai gerokai mažesnių kaimyninių valstybių, remiamos grupuotės.

Todėl šiais metais pasirodę pranešimai, kad Kongo DR, be kita ko, gali turėti dar ir milžiniškų naftos atsargų, šiai šaliai gali reikšti mirties nuosprendį. Jau dabar svarstoma galimybė leisti naftos gavybą Virungos nacionaliniame parke netoli sienos su Uganda, kas greičiausiai reikštų kalnų gorilų ir kitų retų gyvūnų rūšių pražūtį. Tačiau dar didesnę reikšmę, ko gero, turėtų papildomos paskatos atskiriems šalies regionams ar etninėms grupėms kovoti dėl atsiskyrimo ar centrinės valdžios kontrolės.

1998-2003 metų Antrasis Kongo karas, per kurį (daugiausiai nuo užkrečiamųjų ligų) žuvo iki 5 mln. žmonių, iki šiol yra vadinamas Didžiuoju Afrikos karu. Karinis konfliktas, kuriame spręstųsi naftos telkinių kontrolės klausimas, gali būti dar žiauresnis ir pareikalauti dar daugiau aukų. Gali būti, kad nedidelės sukilėlių grupės šių metų lapkričio 20 dieną užimtas rytinis Gomos miestas – tik vienas pirmųjų ženklų, kas šios šalies laukia netolimoje ateityje.

 
 


 
Kiti straipsniai šioje kategorijoje
Pridėti naują komentarą
KOMENTARAI
Vardas:
El. paštas:
 
Komentaro pavadinimas:
Žemiau galite rašyti savo komentarą:
:angry::0:confused::cheer:B):evil::silly::dry::lol::kiss::D:pinch:
:(:shock::X:side::):P:unsure::woohoo::huh::whistle:;):s
:!::?::idea::arrow:
Įveskite paveiksliuke matomus simbolius.

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."

KOMENTARAI

Sukūrė Inforena   Kuriant panaudota atvirojo kodo TVS Joomla