Naujiena!!!

Skelbimų paieška

Susisiekime

Nori pranešti apie įvykį, renginį???

El.paštas: naujienos@infomazeikiai.lt

Naujausi komentarai

Artimiausi renginiai

NOEVENTS

Aplankyk!!!

Grupė SEKUNDA
Vestuviniai Muzikantai vestuvėms!

„Financial Times“ apžvalgininkas: kodėl euro zona neišvengiamai subyrės? PDF Spausdinti Email
Straipsnį paruošė Administratorius | 2013 m. rugpjūčio 13, Antradienis, 10:48

Bendra valiuta netapo ta vienijančia jėga, kokia ji turėjo būti, publikacijoje „Financial Times“ rašo Samuelis Brittanas.
Įsivaizduokite parduotuvę už kampo, kuriai reikalai einasi nelabai gerai. Geriausiu atveju, jos apyvarta nesugebės aprūpinti šeimininko pajamomis, kurių reikia minimaliam pragyvenimui. Blogiausiu – pajamos nepadengs išlaidų, ir savininkui teks skolintis pinigų iš savo giminaičių, draugų ir pažįstamų. Vienas jų netgi pasakys, kad padarys viską, ko reikia, kad tik parduotuvė veiktų toliau.


Žinoma, joks palyginimas nėra labai tikslus, tačiau šis pavyzdys geriausiai iliustruoja situaciją, į kurią pakliuvo kai kurios euro zonos valstybės. O dar ir eurokratai iš visų jėgų stengiasi, kad situacija atrodytų tokia sudėtinga, jog ją aptarinėti galėtų tik keli vadinamieji finansų ekspertai. Todėl su sunkumais susiduriančioms euro zonos valstybėms siūlomas vienas finansinės paramos paketas po kito, viena garantija po kitos, kad tik ši struktūra galėtų toliau veikti. Tačiau paskolos ir garantijos negali paversti negyvybingo organizmo gyvybingu.

Egzistuoja vos keli susidariusios situacijos vystymosi scenarijai. Ekonominės euro sukūrimo teorijos esmė yra ta, kad bendroji valiuta ir tai, jog euro zonos šalyse negalima devalvuoti euro, turi tapti vienijančia, harmonizuojančia jėga. Tačiau tai neįvyko. Praėjusio amžiaus pabaigoje Vašingtone dirbęs ekonomistas Herbertas Steinas sakė, kad jeigu politika ar situacija tampa nebegyvybinga, jos išsaugoti nepavyks. Tačiau jis nepatikslino, kiek laiko prireikia tam, kad situacija pasikeistų.

Griežtos taupymo priemonės gali duoti teigiamų rezultatų periferinėse valstybėse. Turiu galvoje tai, kad paklausos apribojimas sumažina kainas bei išlaidas, lyginant su kaimynėmis euro zonoje. Tai padidina konkurencingumą, o kartu pagerina ir gyvenimo lygį bei mažina nedarbą. Galimas rezultatas – su kainomis nesusijusio konkurencingumo išaugimas: pavyzdžiui, patrauklesni turai po Graikiją arba geresnis aptarnavimas Portugalijos viešbučiuose. Klausimas tik toks – kiek metų ar dešimtmečių prireiks, kad įvyktų tokios permainos?

    Duodančiojo dosnumui anksčiau ar vėliau ateina galas


Antras vystymosi variantas – periferinės valstybės nesugebės išlipti iš stagnacijos. Šiuo metu Graikijoje nedarbas siekia 22 proc., Ispanijoje 24 proc., Portugalijoje 18 proc., Airijoje 15 proc., Italijoje 10 proc. Palyginimui, JAV ir Jungtinėje Karalystėje jis siekia 8 proc. Tikriausiai tose šalyse situacija ir toliau blogės, be to, nereikia užmiršti ir emigrantų.

Trečias variantas mažai tikėtinas, tačiau jį taip pat galima pateikti, kad būtų susidarytas išsamus vaizdas. Vokietija ir kitos šiaurės šalys gali spausti vykdyti labiau ekspansinę (infliacija paremtą) politiką, tokiu būdu mažindamos pietų šalių agoniją. Taip pat gali būti, kad šiaurė ir toliau nesustojamai rems periferines valstybes.

Ketvirtas variantas – viena ar kelios euro zonos valstybės paliks euro zoną. Tokiu atveju pakrikimas neišvengiamas visose valstybėse – tiek tose, kurios paliks euro zoną, tiek tose, kurios joje liks, nes jų bankai turi didelius ir potencialiai nuvertėsiančius aktyvus eurais. Galutiniame rezultate buvusios euro zonos valstybės galės atgaivinti savo ekonomiką, dėliodamos ją iš gabaliukų, ir pademonstruoti daugiau ar mažiau pakenčiamus rezultatus – kaip tai nutiko Argentinoje, kuri nutraukė visus ryšius su JAV doleriu. Kai kurie ekonomistai siūlo apsvarstyti priešingą variantą ir ragina Vokietiją bei jos kaimynes imtis iniciatyvos ir pasitraukti iš euro zonos. Tačiau to nenutiks, kokie bebūtų artėjančių rinkimų Vokietijoje rezultatai.

Žinoma, galima būtų vardinti įvairias čia paminėtų variantų kombinacijas, tačiau realių galimybių yra nedaug. Jeigu man reikėtų lažintis (ko aš niekada nedarau), aš pasirinkčiau ketvirtą variantą. Tačiau nesilažinčiau, kada tai nutiks. Mums belieka tiktai laukti, kada įvyks euro zonos suirimas. Duodančiojo dosnumui anksčiau ar vėliau ateina galas.



 
Kiti straipsniai šioje kategorijoje
Pridėti naują komentarą
Laima   |2016-02-11 22:40:21
Sveiki, mano vardas yra Laima, man buvo apgauti 5000 eurų, nes man reikia
didelį kapitalą 10 milijonų eurų, mano verslas buvo sunaikinta iki sutikau
draugą, kuris pristatė man ponia Alexandra, kuris galiausiai padėjo man gauti
paskolą jai įmonės, jei jums reikia paskolos ir užtikrintos paskolos adresų
gera mama Alexandra per įmonės elektroninio pašto adresą.
alexandraestherloanltdd@gmail.com
arba
alexandraestherfastservice@cash4u.com,
galite susisiekti su manimi per šį
laišką; laimajelena@gmail.com bet kokios informacijos jums reikia
žinoti.
Ačiū .
KOMENTARAI
Vardas:
El. paštas:
 
Komentaro pavadinimas:
Žemiau galite rašyti savo komentarą:
:angry::0:confused::cheer:B):evil::silly::dry::lol::kiss::D:pinch:
:(:shock::X:side::):P:unsure::woohoo::huh::whistle:;):s
:!::?::idea::arrow:
Įveskite paveiksliuke matomus simbolius.

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."

KOMENTARAI

Sukūrė Inforena   Kuriant panaudota atvirojo kodo TVS Joomla