Naujiena!!!

Skelbimų paieška

Susisiekime

Nori pranešti apie įvykį, renginį???

El.paštas: naujienos@infomazeikiai.lt

Naujausi komentarai

Artimiausi renginiai

NOEVENTS

Aplankyk!!!

Grupė SEKUNDA
Vestuviniai Muzikantai vestuvėms!

Privalomas matematikos egzaminas: už ar prieš? PDF Spausdinti Email
Straipsnį paruošė Administratorius | 2013 m. balandžio 27, Šeštadienis, 12:59

Po trejų metų planuojamas privalomas matematikos egzaminas abiturientams nutiestų kelią potencialiems inžinieriams ir kitų krypčių „tiksliukams“, duotų daugiau šansų paskutinėje klasėje apsigalvojus dėl studijų.

Arba prigrūstų į mokyklinukų galvas statistiniam žmogui nereikalingų žinių, o mokymasis tik dėl egzamino priverstų matematines žinias pamiršti iškart po jo. Nors privalomas matematikos egzaminas matematinių ir fizinių mokslų dėstytojų dažniausiai vertinamas palankiai, kai kurie jį kritikuoja. Ietys nelūžta tik dėl vieno – tam tikri gamtos ir fizinių mokslų, matematikos pagrindai lietuviams įkrėstų daugiau kritinio mąstymo.


Vestų iš profiliavimo aklavietės


Netrypčioti vietoje ir atkreipti dėmesį į tai, kad filologinį mąstymą turintis žmogus stoja į dvidešimt specialybių ir galų gale „nusėda“ bioinžinerijoje Vilniaus Gedimino technikos universitete – nors net vandens formulę vargiai prisimena. Taip pernai privalomo matematikos egzamino būtinybę aiškino universiteto chemijos ir bioinžinerijos mokslų profesorius, habilituotas daktaras Vladas Bumelis. Jam pritarė nemažas būrys kitų mokslininkų.

„Dėl tokio sprendimo yra ir vaikų, ir mokytojų pasipriešinimo, bet tikrai nuoširdžiai ir iškelta galva sakau, kad tai labiau ne siekis gauti daugiau inžinerinių mokslų studentų, bet bandymas taisyti profiliavimo klaidas. Jis yra atsidūręs aklavietėje. Mes bandėme tai aiškinti praėjusiai Vyriausybei, dabartinė irgi idėją remia, kad jei žmogus save modeliavo į socialinius mokslus, jam būtinas bent vienas tiksliųjų mokslų egzaminas, kad išsilavinimas nebūtų vienpusiškos pakraipos, ir atvirkščiai“, – už naująją tvarką pasisakė Kauno technologijos universiteto rektorius, profesorius Petras Baršauskas.

Ne vienas jo kolega norėtų, kad privalomas matematikos arba kurio nors kito „tiksliojo“ mokslo egzaminas, kaip ir privalomas kalbų, menų mokyklų planuose atsirastų kuo greičiau. „Slegia, kad matematikos kaip maro bijoma, bet neragavus šio mokslo – blogai, jis lavina mąstymą, atveria kitokį kūrybiškumą. Moksleiviai pyksta dėl naujo privalomo egzamino, bet įvairesni egzaminai orientuoti į ateities visuomenės, plataus profilio žmogų. Taip kuriama bazė ateičiai, nes ir darbo rinka labai keičiasi, o kuo platesnis profilis, tuo lengviau prisitaikyti. Tuo labiau, kad šių dienų specialistams reikalavimai tarpdisciplininiai, tarpdalykiniai“, – sakė profesorius.

Patys moksleiviai galėtų lengviau modeliuoti savo karjeras rinkdamiesi ne tik būsimai specialybei reikalingus, bet ir privalėdami rinktis kurį nors iš priešingos krypties siūlomų egzaminų.

„Tiksliukų“ nedaugės, bet mąstymui padės
 


Didesnio technikos ir biologijos krypčių studijų pasirenkamumo privalomas matematikos egzaminas tikriausiai nelems, bet tai pozityvus pokytis kitu aspektu – gausėtų matematiškai išprususių žmonių, o ne vien mokančių gražiai pakalbėti. Tuo įsitikinęs Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto doktorantas, trijų tarptautinių olimpiadų vadovas Lietuvoje Paulius Lukas Tamošiūnas.

„Tokia sistema tikrai padėtų įstojusiems tiksliukams lengviau krimsti mokslus, bet ar padaugins tokių stojančių skaičių – esu skeptiškas. Tiksliųjų mokslų populiarumą lemia mokinių konkretus sudominimas – eksperimentinė veikla, sėkmės istorijos, o ne sisteminis nuleidimas iš viršaus. Tie, kurie turi potencialo, ir taip įstos ir puikią karjerą padarys“, – Alfa.lt sakė mokslininkas.

Privalomas matematikos egzaminas, jo nuomone, turi du teigiamus aspektus: ištaiso profiliavimo klaidas ir priverčia mąstyti logiškai, kritiškai. „Profiliavimo blogybė yra ta, jog per anksti nurašomi žmonės. Tokiu būdu galimai nuo matematikos pavargęs, bet jai prigimtinai gabus mokinys jau yra nurašomas 9-oje ar 11-oje klasėje. Arba nuvertina save pats ir, net neišbandęs įdomesnių temų, susigyvena, jog matematikos, gamtos mokslai ar, atvirkščiai, socialiniai, kalbos – ne jam. O atsibusti 12-oje klasėje jau per vėlu. Pats klasėje turėjau pavyzdžių, jog vidutiniokės etiketę turinti mokinė geriausiai rajone išlaiko egzaminą ir puikiai studijuoja tą kryptį, nors iki tol apie tai negalvojo“, – įvertino P. L. Tamošiūnas, pridūręs, kad privalomas egzaminas atvertų galimybę rinktis.

Kelių mokslininkų, dėstančių universitetuose, argumentas apie teigiamą matematikos poveikį loginiam ir analitiniam mąstymui jam atrodo vertas dėmesio. „Matematika duoda loginį mąstymą, kurio lietuviams tragiškai trūksta. Jei būtų mano valia, įvesčiau ir gamtamokslinį logikos patikrinimą, kad mažėtų visokių „jonizuoto vandens dušo galvučių“ reklamų – nes neliktų jas perkančių naivuolių. Kritinio mąstymo, deja, šiuolaikinei visuomenei labai trūksta, o kūrybinio mokykla kol kas nepajėgi išmokyti – tad ir lieka žmogus masiniu vartotoju“, – svarstė Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto doktorantas P. L. Tamošiūnas.

Pernykštė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti statistika rodo, kad stojantieji į universitetus pakankamai dažnai rinkosi studijų, kurioms reikia tiksliųjų mokslų egzaminų, kryptis: pirmoje ir ketvirtoje vietoje – medicinos studijos, aštuntoje – odontologija, devintoje – psichologija, dešimtoje – transporto inžinerinė ekonomika ir vadyba.

Vietoje matematikos – „pasaulio pažinimo“ egzaminas


Ne tiek matematikos, kiek bendra tiksliųjų mokslų žinių nauda neabejoja ne vienas jaunas mokslininkas.

Astrofizikos mokslų daktaras, dirbantis Fizinių ir technologijos mokslų centre Vilniuje, studijuojantis Didžiosios Britanijos universitete, neseniai savo tinklalapyje „Konstanta 42“ parašė, kad vidutiniam statistiniam žmogui nereikia mokėti diferencijavimo ir integravimo. Net ir kvadratinę lygtį išspręsti mokėti nebūtina. Jo nuomone, turi išlikti privalomas lietuvių kalbos egzaminas, bet privalomo matematikos, biologijos, chemijos, fizikos ar ekonomikos egzamino nereikėtų. Užtat vertėtų pagalvoti apie tam tikrą „pasaulio pažinimo“ egzaminą, leisiantį moksleiviui suprasti pasaulį, kuriame jis gyvena.

„Mokyklą baigęs žmogus turėtų suprasti, kaip veikia loterijos ir kad nuolat pirkdamas jų bilietus pinigų neuždirbsi; ir skirti milijoną nuo milijardo, kad truputį gaudytųsi žiniasklaidos pranešimuose apie didelius pinigus. Taip pat jis turėtų suprasti, kad verdantis vanduo yra karštas, o amžinieji varikliai – neįmanomi.

Neprošal būtų ir šį tą suvokti ekonomikoje, suprasti mokesčių paskirtį ir šiaip iš kur pinigai valstybėje atsiranda. Skirti Kovo 11-ą nuo Vasario 16-osios. Apytikriai žinoti, kada gyveno Mindaugas ir kada – Basanavičius, kad „Klausimėlyje“ nesipuikuotų. Ir chemijos bei biologijos, užsienio kalbų bei geografijos – turbūt nėra mokykloje mokomo dalyko, kurio kažkokių trupinėlių gyvenime nereikėtų visiems.

Va šitai ir reikėtų patikrinti. Tai galima pavadinti „pasaulio pažinimu“ (nepainioti su pradinės mokyklos gamtos mokslų pamokų užuomazga) arba „sveiku protu“ – skirtumas nedidelis. Bet tokio egzamino, manau, reikia būtinai“, – rašė mokslininkas, manantis, kad kritikuotinas ir pramonininkų argumentas dėl privalomo matematikos egzamino, laikomo „atsargoje“, jei prireiks keisti specialybę į reikalaujančią tiksliųjų mokslų žinių – mokymasis tik dėl egzamino priverčia greitai pamiršti įgytas žinias.

Taigi net ir kaip nors išlaikęs matematikos egzaminą būsimasis sociologas, po keleto metų nusprendęs tapti inžinieriumi, matematikos vis tiek turės mokytis iš naujo.

„Mano vizija būtų tiesiog tematinis probleminis mokymas: kiekvienas mėnuo skirtas tam tikrai temai. Ir nagrinėjamas kontekstas iš visų mokslų, kad mokinys matytų visumą, jog nėra atskirų mokslų, yra gyvenimas, kurį turi kūrybiškai pritaikyti“, – apibendrino P. L. Tamošiūnas.


 
Kiti straipsniai šioje kategorijoje
Pridėti naują komentarą
KOMENTARAI
Vardas:
El. paštas:
 
Komentaro pavadinimas:
Žemiau galite rašyti savo komentarą:
:angry::0:confused::cheer:B):evil::silly::dry::lol::kiss::D:pinch:
:(:shock::X:side::):P:unsure::woohoo::huh::whistle:;):s
:!::?::idea::arrow:
Įveskite paveiksliuke matomus simbolius.

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."

KOMENTARAI

Sukūrė Inforena   Kuriant panaudota atvirojo kodo TVS Joomla