Mažeikiai pagerbs civilinės aviacijos pradininką

Naujiena!!!

Skelbimų paieška

Susisiekime

Nori pranešti apie įvykį, renginį???

El.paštas: naujienos@infomazeikiai.lt

Naujausi komentarai

Artimiausi renginiai

NOEVENTS

Aplankyk!!!

Grupė SEKUNDA
Vestuviniai Muzikantai vestuvėms!

Mažeikiai pagerbs civilinės aviacijos pradininką PDF Spausdinti Email
Straipsnį paruošė Administratorius | 2012 m. rugpjūčio 07, Antradienis, 09:19

J.KumpikevičiusRugpjūčio 17-18 d. Mažeikiuose vyks renginiai, skirti pirmajam Lietuvos civilinės aviacijos lakūnui, Šaulių sąjungos aviacijos įkūrėjui Julijonui Kumpikevičiui pagerbti: rugpjūčio 17 d., penktadienį, 16.00 val. Mažeikių muziejuje vyks vakaras „Sparnams prisiminti“, o rugpjūčio 18 d., šeštadienį, visi mažeikiškiai ir miesto svečiai kviečiami į Mažeikių J. Kumpikevičiaus aerodromą (Viešetės g. 12, Šerkšnėnų km., Šerkšnėnų sen.), kur dangų raižys kariniai ir civiliniai lėktuvai, skambės muzika.


  „Džiugu, kad siekis įamžinti Julijono Kumpikevičiaus atminimą sutelkė mūsų rajono bendruomenę – šventės organizavimo darbų savanoriškai ėmėsi įvairios organizacijos, įmonės, pavieniai asmenys. Šio mažeikiškio drąsa, ryžtas, žemaitiškas užsispyrimas siekti tikslo mums visiems – puikus pavyzdys. Ypač jaunimui, dar tik skleidžiančiam sparnus skrydžiui savo svajonės link“, – sako Mažeikių rajono savivaldybės meras Antanas Tenys.


Apie žygdarbį priminė duktė


 Drąsiojo kraštiečio nutrūktgalvišką skrydį mažeikiškiams prieš penkerius metus priminė dr. Giedrė Kumpikaitė – Niujorke gyvenanti ilgametė Tautos fondo bei „Lietuvos radijas“ vadovė, Long Island universiteto profesorė, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ kavalierė.
Tuo metu profesorė kūrė filmą apie savo tėvą Julijoną Kumpikevičių, iš Mažeikių kilusį Lietuvos civilinės aviacijos pradininką, pirmąjį mūsų šalies tarptautinį civilinį lakūną. Atvykusi į Mažeikius, G. Kumpikaitė susitiko su Savivaldybės vadovais, mažeikiškiais, prisimenančiais bajorų Kumpikevičių šeimą.
 „Mano tėvelis buvo tikras žemaitis. Labai užsispyręs. Jis įrodė, kad negali pasiduoti, iš visų jėgų turi siekti, ko trokšti“, – kalbėjo lakūno duktė.


Svajojo apie aviaciją

 

Dvidešimto amžiaus pradžioje Mažeikiuose, Kapų gatvėje (dabar Sedos g.), gimusio J. Kumpikevičiaus svajonė buvo aviacija. Gražioje bajorų šeimoje augęs jaunuolis nuo mažumės domėjosi mechanika. Kai buvo šešiolikos, tėvas, malūno savininkas, nupirko jam seną fordą. Vaikinas mašiną išmontavo ir vėl surinko. Tarnaudamas kariuomenėje, buvo geras lėktuvų mechanikas, tačiau nepavyko patekti į karo lakūnų kursantų būrį. Nepasisekė įstoti ir į Lietuvos aeroklubą, nes Julijonas neįstengė sumokėti būtino įnašo.


Atlikęs karinę prievolę, J. Kumpikevičius gavo vairuotojo vietą Užsienio reikalų ministerijoje ir vežiojo patį ministrą Dovą Zaunių. Vaikinas jam prisipažino norįs skraidyti ir buvo išsiųstas dirbti į Lietuvos ambasadą Prahoje. Ten įstojo į Tomašo Masaryko lakūnų mokyklą. Tada ir užvaldė mintis pačiam parskristi į Kauną...
Vienas čekų lakūnas jaunuolį labai pamėgo, mokė valdyti lėktuvą. Po 10 valandų skrydžių J. Kumpikevičius nusipirko seną, iš apyvartos nurašytą lėktuvą ir nusprendė įrodyti, kad galima skraidyti ir blogu oru.


Nutrūktgalviškas skrydis 1934 m. kovo 5-9 dienomis visų Lietuvos laikraščių pirmuosiuose puslapiuose buvo skelbiama informacija apie nutrūktgalvišką jaunojo mažeikiškio skrydį iš Prahos į Kauną. Tvyrojo įtampa, nes nuo legendinių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno žūties buvo praėję tik aštuoni mėnesiai. Juolab sningant, pučiant stipriam vėjui, dvidešimt trejų metų lakūnas skrido senutėliu lėktuvu, neturinčiu jokių navigacijos prietaisų.
Siaučiant pūgai, skrendant virš Vokietijos, šūviais lėktuvas buvo priverstas nutūpti. Vokiečiai areštavo jaunąjį pilotą, tačiau, išsiaiškinę skrydžio aplinkybes, ne tik paleido iš areštinės, bet ir davė degalų, iškėlė vaišes.
Antrą skrydžio dieną dėl itin blogų oro sąlygų J. Kumpikevičius sunkiai orientavosi erdvėje, turėjo labai žemai nusileisti ir skristi apverstu lėktuvu.


Trečią dieną Lietuvoje jį sutiko labai iškilmingai: į sutiktuves susirinko visi karo aviacijos karininkai, sakė kalbas, džiaugėsi laimingai pasibaigusiu skrydžiu, lakūną apgyvendino „Metropolyje“. Jaunasis didvyris porą savaičių dalijo interviu, kalbėjo per radiją.


Po šio skrydžio J. Kumpikevičius pripažintas pirmuoju Lietuvos civilinės aviacijos lakūnu, jam suteiktas tarptautinio lakūno vardas.


J. Kumpikevičius taip pat buvo Šaulių sąjungos aviacijos įkūrėjas, dirbo Vilniaus ruožo transporto viršininku.
Nuolat pasakodavo apie Mažeikius


Po Antrojo pasaulinio karo lakūnas su šeima emigravo į užsienį, dirbo vienoje JAV aviacijos gamykloje. Traukiantis iš Lietuvos, spėta pasiimti tik du lagaminus. Svarbiausia išsinešta širdyje – meilė gimtajam kraštui.
„Baisu, kai staiga visas gyvenimas nubloškiamas lyg vėju. Tėvams buvo be galo sunku. Visai Lietuvai buvo labai sunku. Per vieną dieną viską gali prarasti... Jaunimas dabar to nesupranta. Jie nežino, kaip greitai viskas gali pasikeisti. Ir labai tragiškai... Perversmai, gamtos stichijos...“ – sako dr. G. Kumpikatė, dalyvausianti Mažeikių aviacijos šventėje.


Ilgametė Tautos fondo vadovė džiaugiasi jau ketvirtą kartą atvyksianti į Mažeikius, ir, žinoma, mažeikiškių ryžtu įamžinti jos tėvelio atminimą.


„Tėvelis nuolat pasakodavo apie Mažeikius. Gyvenat Amerikoje, jam labai trūko gimtinės. Ir mane čia traukia. Čia gyvena labai širdingi, išdidūs žmonės. Jaučiasi, kad jie neapsimetinėja ir ne bet ką prisileidžia. Nors gimiau ne Mažeikiuose, atvažiavusi čia, jaučiuosi esanti gimtinėje“, – prisipažįsta moteris.

 
Kiti straipsniai šioje kategorijoje
Pridėti naują komentarą
KOMENTARAI
Vardas:
El. paštas:
 
Komentaro pavadinimas:
Žemiau galite rašyti savo komentarą:
:angry::0:confused::cheer:B):evil::silly::dry::lol::kiss::D:pinch:
:(:shock::X:side::):P:unsure::woohoo::huh::whistle:;):s
:!::?::idea::arrow:
Įveskite paveiksliuke matomus simbolius.

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."

KOMENTARAI

Sukūrė Inforena   Kuriant panaudota atvirojo kodo TVS Joomla