Vasara – atostogų metas, kai daug laiko praleidžiame lauke su augintiniais. Apie šiltojo metų laiko pavojus jiems kalbėjomės su zooveterinarijos centro „Toto“ veterinarijos gydytoja Laura Ūdraite-Vovk.
Vasarą patiria traumų
Kokiomis ligomis serga miestuose laikomi augintiniai?
Miesto gyvūnai serga įvairiomis ligomis, kaip ir mes: nuo paprasčiausių peršalimų ir virškinimo sutrikimų iki labai rimtų ligų, tokių kaip cukrinis diabetas, įvairūs autoimuniniai susirgimai, atopiniai dermatitai, epilepsija, diliatacinė kardiomiopatija (širdies raumens liga), kepenų kraujotakos sutrikimas ir t. t. Visas išvardyti būtų sunku, nes jų tikrai labai daug. Iš kasdienių, vadinamųjų rutininių negalavimų, ypač vasarą, dažniausiai augintiniai patiria įvairių traumų, alergijų, virškinimo sutrikimų.

Ūkininkai laukia giedresnių orų, kad galėtų nuimti grūdinių kultūrų derlių. Aišku, didesnio derliaus tikisi tie, kurie į dirvą bėrė gerų veislių grūdų sėklą. Vilniaus rajone, Rastinėnuose, gyvenančiam ir ūkininkaujančiam Stanislav Rudulevič šie metai ypatingi, nes gražiai užderėjo sėkliniai javai.

Sėjo pirmą kartą
Nuo pirmųjų nepriklausomybės metų, priėmus Valstiečių ūkio įstatymą, S.Rudulevič nederlingose Vilnijos ir gretimų rajonų žemėse pabandė auginti ne vieną žemės ūkio kultūrą. Šiuo metu jis su sūnumi ir žentu dirba 1 200 ha. Juose auga daug įvairių augalų, tačiau didžiausias aktyvaus, nuolat sukančio galvą vyro džiaugsmas – sėklai auginami rugiai ‘Bojko’ ir kviečiai ‘Ostka smolicka’. Pastaruosius jis šį pavasarį sėjo pirmą kartą.

Eksperimentai su laboratorinėmis pelėmis, kuriuos atliko Džono Salko biologinių tyrimų instituto (The Salk Institute for Biological Studies) mokslininkai, parodė, kad norintiems numesti svorio naudingiau laikytis griežto mitybos grafiko, negu valgyti visą dieną „kaip papuola“, net jeigu kalorijų suvartojama tiek pat. Tyrimo rezultatai buvo publikuoti JAV, žurnale „Cell Metabolism“, gegužės 17 dieną.
Mokslininkai nusprendė patikrinti teiginį, kad netaisyklingos mitybos pasekmės sveikatai iš dalies priklauso nuo to žmogaus bioritmų ir mitybos grafiko.

Pasaulinė Sveikatos Organizacija savo ataskaitoje įvardino valstybes, kuriose suvartojamas didžiausias alkoholio kiekis. Lietuviai, deja, pateko į 12 vietą, kai tuo tarpu kaimyninės Latvijos gyventojai liko 25 vietoje.
25 vietoje Latvija: vidutinis alkoholio suvartojimas vienam suaugusiam (15+) žmogui per metus - 47.31 litro
24 vietoje Suomija: vidutinis alkoholio suvartojimas vienam suaugusiam (15+) žmogui per metus - 47.39 litro

Kaip žinote, žiema – toks metų laikas, kuris reikalauja išankstinio pasirengimo. Šis straipsnis galbūt skirtas labiau tiems, kurie vis dar norėtų suskubti apsišildyti namus šiemet, arba galvoja apie ateitį – bet kokiu atveju, naudos turėtumėte išpešti. Nieko nelaukęs, norėčiau užbėgti įvykiams už akių ir paminėti, jog straipsnyje bus kalbama apie šildymo sistemas, o kiek konkrečiau – apie tam tikrus įrenginius. Mūsų akiratyje – kieto kuro katilai.

Pirmiausia, būtų pravartu detaliau supažindinti jus su šia sistema, pabrėžiant esminius pliusus, kadangi tai yra prietaisas, kurio „įtaka“ jaučiama ne vienuose namuose. Suprantama, kad atsiranda žmonių, reikalaujančių šiokios tokios informacijos.

Iš tiesų kieto kuro katilai yra vieni iš tų šildymo įrenginių, kurie savo darbą (tai yra, visapusišką šildymą) atlieka be priekaištų. Pakanka paklausyti, ką šneka namų šeimininkai, kurių būstų šildymui naudojami kieto kuro katilai. Iš lūpų veržiasi patys geriausi ir maloniausi atsiliepimai.  

Galbūt esate dizaino užkaborių mėgėjas? Jei taip, galima jus nudžiuginti. Kieto kuro katilai – lyg savotiškas dizaino žaidimas. Juos lengva pritaikyti neaukojant daug erdvės namuose.

O kaipgi minusai? Tiesą sakant, sunku atsakyti. Galbūt vertėtų pasikonsultuoti su specialistu, jei norima gauti kuo daugiau žinių. Minėtas asmuo aiškiai išdėstys ir privalumus, ir trūkumus. Kiekviena sritis turi savų specialistų, o šildymas – jokia išimtis. Tad kam be reikalo sukti galvą, jei galima tiesiog atrasti žmonių, kuriems kieto kuro katilai – kone visas gyvenimas?