Naujiena!!!

Skelbimų paieška

Susisiekime

Nori pranešti apie įvykį, renginį???

El.paštas: naujienos@infomazeikiai.lt

Naujausi komentarai

Artimiausi renginiai

NOEVENTS

Aplankyk!!!

Grupė SEKUNDA
Vestuviniai Muzikantai vestuvėms!

Pasirašėte ikivedybinę sutartį? Jūsų bažnytinė santuoka negalioja PDF Spausdinti Email
Straipsnį paruošė Administratorius | 2013 m. liepos 10, Trečiadienis, 09:35

Neištikimybė nėra pakankamas pagrindas bažnytinę santuoką skelbti negaliojančia, nes sutuoktinio posūkis „į kairę“ traktuojamas kaip klaida, kurią prieš Dievą prisiekus būti kartu laimėje ir nelaimėje reikėtų atleisti. Kitaip tariant, gavote per vieną skruostą – atsukite kitą. Tačiau iki bažnytinės santuokos sudarymo momento pasirašyta ikivedybinė sutartis, kurioje aptariamos ir galimų skyrybų sąlygos, jungtuves po bažnyčios skliautais daro negaliojančiomis.


Tą sužadėtinių kursų programoje dalyvaujančioms poroms praneša kunigas Ričardas Doveika. Jis atkreipia dėmesį, kad santuokines anketas pildantys ir jas savo parašais patvirtinantys sužadėtiniai turi atsakyti į klausimą, ar yra kokių nors kliūčių, ardančių jų bažnytinę santuoką?


„Ikivedybinė sutartis Bažnytinėje teisėje laikoma būtent tokia kliūtimi, nes ji turi įtakos laisvai žmogaus valiai. Pasirašius tokią sutartį santuoka paverčiama juridiniu veiksmu. Tai turėtų būti dviejų vienas kitą mylinčių žmonių sandora, o ne juridinis sandoris“, – portalui 15min.lt aiškino R.Doveika.

Meluoti kunigui – ne išeitis


Kunigas pabrėžė, kad apie pasirašytą ikivedybinę sutartį, kurioje būtų kalbama ir apie skyrybas, sužinojęs dvasininkas turi moralinę teisę ir netgi pareigą santuokos nelaiminti.

„Jei sutarties buvimo faktas būtų nuslėptas, bažnytinė santuoka irgi būtų negaliojanti, nes tokia ją paverčia melas ir apgaulė“, – sakė kunigas ir pasidžiaugė, kad savo praktikoje su tokiu atveju dar nesusidūrė.


„Ačiū Dievui, ikivedybinės sudartys Lietuvoje dar nėra masinis reiškinys. Dokumentas, pasirašytas notaro, kuriame nurodoma, kokį turtą iki santuokos turėjo jaunavedžiai, Santuokos sakramentui nekliudo. Problemų kyla tada, kai prie sutarties pridedamas aprašas, numatantis elgseną skyrybų metu. Skyrybų aptarimas dar prieš jungtuves parodo, kad žmogus, einantis į santuoką, kelia tam tikras sąlygas, o bažnytinės santuokos priesaika savyje talpina pažadą sutuoktinio neapleisti iki mirties – ir džiaugsme, ir varge“, – aiškino R.Doveika.

Jo nuomone, sužadėtinių pasirašytos sutartys Lietuvoje dažniausiai apsiriboja šaukštelių ir taurelių susiskaičiavimu. Tuo metu ekonomiškai labiau išsivysčiusiose šalyje poros ikivedybinėse sutartyse nustato labai konkrečias sąlygas: „Tarkime, aš už tavęs tekėsiu, jei kiekvieno mėnesio pirmą penktadienį galėsiu leisti su draugais ar draugėmis. Jei šis punktas pažeidžiamas, žmogus tampa teisiškai laisvas net ir nuo pačios santuokos. Arba kitas pavyzdys: jei vienas iš sutuoktinių bankrutuoja, santuoka skelbiama negaliojančia, nes jis žmonai ar vyrui neišgali pervesti kelių dešimčių tūkstančių litų kas mėnesį arbatpinigių.“

„Kai myli, negali būti jokių „jeigu“


Bažnytinės teisės ekspertas kunigas Robertas Pukenis atkreipė dėmesį, kad Bažnytinis teismas sprendžia ne Santuokos sakramento nutraukimo, bet galiojimo klausimą.

Tai, ar santuoka yra negaliojanti, sprendžia Bažnytinis tribūnolas.

„Santuoka – tai sutartis tarp pakrikštytųjų ir čia negali būti apgaulės ir sąlygų. Ikivedybinė sutartis griauna besąlygiškumo pagrindą. Pavyzdžiui, jei į sutartį įtrauksi punktą, kad sutuoktinis turi baigti universitetą antraip santuoka gali baigtis skyrybomis, santuoka skaitoma negaliojančia. Kai myli, negalima pridėti jokių „jeigu“. Santuoka – ne prekybinė sutartis“, – pabrėžė R.Pukenis.



Tačiau, pasak jo, povedybinė sutartis nėra pagrindas skelbti bažnytinę santuoką negaliojančia: „Sakramentas galioja, o sutartyje numatomos turto dalybos ar kitos sąlygos traktuojamos kaip buitinis dalykas.“

Sąlygas nusižiūri iš kino filmų ir knygų


Lietuvos notarų rūmų prezidentas, Klaipėdos notaras Marius Stračkaitis 15min.lt užtikrino, kad notarai žino aptartas Bažnyčios kanonų teisės nuostatas ir informuoja apie jas vedybų sutarties sudaryti atėjusius asmenis.

„Vedybų sutartys dažnai sudaromos, kai ekonomika auga, žmonės turi turto arba mano, kad jo turės, arba ekonomikos nuosmukio sąlygomis. Tarkime, jeigu susituokia prasiskolinęs verslininkas su skolų neturinčia moterimi, tai akivaizdu, kad ji siekia apsaugoti save ir savo vaikus nuo, pavyzdžiui, jaunikio bankroto“, – pasakojo M.Stračkaitis.

Neretai klientai klausia notarų, ar vedybų sutartyje gali numatyti tokias sąlygas, kokias mato kino filmuose ar perskaito literatūros kūriniuose. Atsakymas konkretus – šalies civilinis kodeksas labai aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentuoja, ko negali būti ir kas gali būti numatyta vedybų sutartyje.


„Sutartyje galima numatyti, kad iki santuokos ir susituokus įgytas turtas lieka kiekvieno asmeninė nuosavybė. Taip išvengiama turto dalijimosi skyrybų atveju, nes bendro turto neatsiranda. Jei iki santuokos įgytas sutuoktinių asmeninis turtas pagal sutartį po vedybų tampa bendra jungtine nuosavybe, skyrybų atveju jis bus dalijamas pagal sutartyje numatytą susitarimą (ar įstatymą, jei sutuoktiniai vedybų sutartyje nebus dėl to susitarę). Sutartyje galima numatyti, kad susituokus įgytas turtas tampa bendrąja daline sutuoktinių nuosavybe. Skyrybų atveju turtas nebus dalijamas. Sutuoktiniai gali susitarti, kad viena iš trijų minėtų turto teisinio režimo rūšių bus taikoma visam turtui arba tik tam tikrai jo daliai ar atskiriems daiktams“, – vardijo pašnekovas.

Sutartyje taip pat galima numatyti abipuses teises ir pareigas, susijusias su turto tvarkymu, tarpusavio išlaikymu, šeimos reikmių tenkinimu bei kitus klausimus. Vedybų sutartis negali riboti nei vieno iš sutuoktinių teisių ir laisvių, keisti paveldėjimo tvarkos ir sąlygų, riboti ar atimti sutuoktinio teisę į išlaikymą, nustatyti ar keisti sutuoktinių asmenines teises ir pareigas jų vaikams, nustatyti asmeninius neturtinius sutuoktinių tarpusavio santykius ir prieštarauti kitoms įstatymuose numatytoms normoms.


Kartą jau nusvilo, todėl bando apsidrausti


Lietuvos notarų rūmų prezidentas atkreipė dėmesį į su vedybų sutartimis susijusius stereotipus – esą tai yra garsių žmonių ir turtuolių privilegija: „Vyrauja nuomonė, kad vedybų sutartys skirtos nedideliam labai turtingų žmonių sluoksniui ir todėl daugumai žmonių nėra aktualios. Tačiau didėjant skyrybų skaičiui, vis daugiau žmonių stengiasi apsaugoti save nuo galimų materialinių praradimų.“


Vedybų sutarčių sudarymą dažniausia renkasi jaunos, šiuolaikiškos poros, didesnes pajamas gaunantys ir vertingo turto turintys asmenys bei tie, kurie šeimą kuria jau ne pirmą kartą. Taip pat pastebima, kad sudaryti vedybų sutartis ypač linkę jaunesnio amžiaus žmonės, kuriems tai padaryti rekomenduoja pasiturintys tėvai.

„Tiek Lietuvoje, tiek kitose pasaulio šalyse, kur vedybų sutartys turi žymiai gilesnes šaknis, jos dažniau sudaromos labiau išsilavinusių žmonių, neretai nukentėjusių nuo ankstesnių nesėkmingų santuokų“, – pažymėjo M.Stračkaitis.

Tačiau šeimos psichologai pastebi, kad vedybų sutarties sudarymas ar svarstymas tai padaryti poros santykiuose neretai pasėja nerimą ir abejonių. Juk sutartis tarsi parodo, kad sutuoktiniai netiki savo bendru gyvenimu „kol mirtis išskirs“, o tai užgauna jausmus.

Tuo metu teisininkai mano priešingai. Girdi, sutartis įpareigoja atsakingiau vertinti santuoką, indėlį kuriant šeimą.

Populiaru tarp didmiesčių gyventojų


Vedybų sutartys Lietuvoje registruojamos nuo 2002 metų. Jų skaičius kasmet tolydžio didėja.

Vedybų sutarčių registro statistika skelbia, kad 2003 metais šalyje buvo pasirašyta 30 ikivedybinių ir 130 povedybinių sutarčių. 2012 metais užregistruota jau 365 ikivedybinės ir 593 povedybinės sutartys. Iš viso Vedybų sutarčių registre jau yra įregistruotos 5495 vedybų sutartys.

Centrinės hipotekos įstaigos duomenimis, daugiausia sutarčių sudaroma didžiuosiuose miestuose: 2012 metais Vilniuje buvo sudarytos 323 sutartys, Kaune – 156, Klaipėdoje – 98, Šiauliuose – 39, Panevėžyje – 20.


Vedybų sutarčių registro duomenimis, daugiausia povedybinių sutarčių pernai sudaryta 2–5 santuokos metais – 168. Dažniausiai tokias sutartis pasirašo 31–40 metų asmenys.

Maždaug 40 proc. asmenų vedybų sutartis sudaro iki santuokos įregistravimo, 60 proc. – po santuokos sudarymo.

Vedybų sutartis – tai sutuoktinių susitarimas, kuris nustato jų turtines teises ir pareigas jiems esant susituokus, taip pat nutraukus santuoką ar gyvenant skyrium (separacija). Vedybų sutartis gali būti sudaryta iki santuokos įregistravimo (ikivedybinė sutartis) arba bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo (povedybinė sutartis).


 
Kiti straipsniai šioje kategorijoje
Pridėti naują komentarą
KOMENTARAI
Vardas:
El. paštas:
 
Komentaro pavadinimas:
Žemiau galite rašyti savo komentarą:
:angry::0:confused::cheer:B):evil::silly::dry::lol::kiss::D:pinch:
:(:shock::X:side::):P:unsure::woohoo::huh::whistle:;):s
:!::?::idea::arrow:
Įveskite paveiksliuke matomus simbolius.

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."

KOMENTARAI

Sukūrė Inforena   Kuriant panaudota atvirojo kodo TVS Joomla