Naujiena!!!

Skelbimų paieška

Susisiekime

Nori pranešti apie įvykį, renginį???

El.paštas: naujienos@infomazeikiai.lt

Naujausi komentarai

Artimiausi renginiai

NOEVENTS

Aplankyk!!!

Grupė SEKUNDA
Vestuviniai Muzikantai vestuvėms!

Sveika mityba šaltymečiu: misija įmanoma – kiekvienam? PDF Spausdinti Email
Straipsnį paruošė Administratorius | 2012 m. lapkričio 18, Sekmadienis, 13:16

Mitybos specialistai ir gydytojai grūmoja pirštu ir baksnoja į maitinimosi taisykles, kurių turėtume laikytis. Dažnas suaugusysis pasijunta nejaukiai tarsi prasikaltęs pirmokėlis, kai neįtelpa į teisingų reikalavimų rėmus. Ar apskritai turime į juos taikyti? Gal užtenka žinoti taisykles, pažinti savo kūną ir atrasti savas tiesas?
Sveikuolio Juozo Dapšausko Alfa.lt paprašė pasidalyti paprastais, suprantamais ir kiekvienam prieinamais sveikos mitybos principais. Taip pat pateikiame Nacionalinės maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto lapkričio 8-ąjai, Europos sveikos mitybos dienai, parengtus patarimus.


Viena didžiausių mitybos klaidų, kaip teigia specialistai, kai praleidžiamas svarbiausias dienos valgis – pusryčiai. Ar tikrai tai yra tokia didelė nuodėmė?

Maitinimasis yra labai individualus dalykas. Pavyzdys būtų Pranas Skersis, 102 metų iškeliavęs į amžinybę, jis sakydavo: „Kas tinka man, netinka tau.“ Žinoma, yra bendros mitybos gairės, bet kiekvienas žmogus yra individualus, – atsako J. Dapšauskas, 2013-ųjų paskelbimo Sveikatingumo metais iniciatorius. –

Vieni pusryčiams valgo vienus dalykus, kiti – kitus, ir tai yra gerai. Svarbu, kad pasirinktas maistas nebūtų bevertis, „šlamštas“. Paprastai pusryčiams geriu žalią arbatą, valgau varškės sūrį arba varškę ir medų. Bet tai nereiškia, kad kiti turi tai valgyti. Pusryčiauju praėjus valandai ar dviem nuo pabudimo, iš pat ryto tam neturiu noro. Esmė yra ta, kad patys produktai būtų vertingi, nesvarbu, kiek valandų nuo atsibudimo juos valgai.

Nemažiau diskusijų būna ir dėl vakaro valgio. Kone kiekvienas turi savų argumentų, kodėl ir kada reikėtų suvalgyti paskutinį dienos patiekalą.

Daug kas priklauso ir nuo žmogaus skrandžio stiprumo. Ar jis sveikas, ar šiek tiek negaluoja. Paprasta taisyklė yra tokia: valgyti lengvesnį maistą likus valandai ar kelioms iki miego, o sunkų – kuo anksčiau, kad liktų daugiau laiko iki kol einate miegoti.
 

Kokį maistą vadinate „šlamštu“?

Tokį, kuris neturi vertingų medžiagų. Tai yra pervirtas, perkeptas, daugybę kartų perdirbtas, permaltas. Taip gaminat mažėja maisto kokybė, patiekalas virsta „balastu“, kuriam pašalinti organizmas bereikalingai naudoja energiją.

Kai atšąla oras, vis trumpėja dienos ir ilgėja vakarai, tada taip norisi šiltesnio, aštresnio, riebesnio maisto. Ar čia tik keičiantis sezonui, pereinamuoju laikotarpiu norisi valgyti labai nesveikai?

Aš maitinuosi pagal sezonus, tai yra vienas iš mano mitybos principų. Taip maitintis yra pigiau. Egzotiški vaisiai, egzotiški maisto produktai yra paprastai brangesni. O vietinės daržovės, uogos, sėklos yra švieži, sveiki ir pigūs. Taigi taip maitintis geriau ir kainos, ir naudingumo, ir įvairovės atžvilgiu.

Ar tikrai sveikai maitintis yra pigu, ar čia tik sveikuolių skleidžiamas mitas?

Kas mėnesį skaičiuoju, kiek išleidžiu maistui, todėl galiu atsakingai sakyti, kad taip maitintis yra pigiau. 2011 metais per mėnesį vidutiniškai išleisdavau iki 300 litų. Tokia pat suma nusimato ir 2012-aisiais ir tai atsižvelgiant į didelį kainų šuolį. 2010 metais vienam mėnesiui užtekdavo 150 litų.

Tačiau mano maitinimosi tikslas tikrai nėra tik sutaupyti. Yra juk ir brangesnių ir pigių produktų: pvz., brangus yra medus, kurį nuolat valgau, o kruopos pigios. Mano racione yra iki 1 proc. mėsos, žuvies ir kiaušinių. Jei kiltų noras suvalgyti kokį kepsnį, ir valgyčiau, bet jau seniai pasikeitę tokie norai. Tiesiog ir mėsos, ir kitų dalykų valgau tiek, kiek noriu. Tik kiek noriu? Dažniausiai mėsos esu priverstas suvalgyti svečiuose, kad nekiltų nesusipratimų. Bet ir ten pasiseka jos išvengti.

Tai kaip dėl to šilto maisto? Būtent karšti patiekalai yra tie, kaip sakėte, pervirti, permalti, perkepti.

Jo šaltuoju metu norisi ir psichologiškai. Žaliavalgiai apdoroto maisto nevartoja. Aš esu už mišresnę mitybą. Pirmiausia, maistas neturi būti pervirtas. Taip pat svarbu virtą, kitaip paruoštą maistą kaitalioti su šviežiu (vaisiais ir daržovėmis). Tačiau yra žmonių, kurie dėl skrandžio jautrumo negali valgyti jų žalių, tik patroškintas. Todėl kiekvienas turi įsiklausyti į savo organizmo poreikius.

Dar viena bėda, kad labai sunku laikytis maisto įvairumo principo. Paprastai mėgstame tam tikrus produktus, juos deriname tarpusavyje, keičiame padažus, bet naujos idėjos greitai išsenka. O jei dar vadovautis vietinio ir sezoninio maisto valgymo principu, tai apskritai įvairovė pasiekia minimumą.

Manęs mėsą valgantys žmonės dažnai nustebę klausia: „O tai ką tu valgai?“. Tarsi jie labai įvairų maistą valgytų (kotletą, šnicelį, kepsnį). Štai ir visa jų įvairovė. Man tai tikrai nėra problema. Dažniau nutinka, kad tenka pagalvoti: ir šito dar nevalgiau, ir tą reikėtų. Taigi maitinuosi daržovėmis, sultimis, sėklomis. Būtent sėklos yra labai vertingos, turi vertingų medžiagų. Košių taip pat yra gana gausus pasirinkimas (sorų, sojų, miežių, avižų, grikių), jos sudaro mano mitybos pagrindą. Rudenį dar visko užtenka, o žiemą jau iš šaldiklio imu įvairiausias uogas, daržoves.

Vadinasi, problema yra ne maisto produktų įvairovės stygius, o tiesiog nenoras mėginti naujų dalykų, ieškoti naujų skonių?

Taip, pirmiausia reikia pasidomėti kitais skoniais, produktais. Taip pat – palaipsniui pereiti prie kitokios mitybos. Maistas kartais yra tam tikra narkomanijos forma. Kai kam būna sunku atsisakyti pamėgtų maisto produktų.

Praktinis patarimas tiems, kurie nusprendžia sveikai maitintis, būtų toks: jokiu būdu nepradėti keisti mitybos nuo tų produktų, kuriuos žmogus labiausiai mėgsta. Reikia pasirinkti tuos, kurie nėra sveiki, bet jų ir nelabai mėgsta. Tegu žmogus juos išbraukia, pamažu keičia mitybą. Gali prireikti penkių, gal dešimties metų, kai jis nebenorės tų mėgstamų, nors kenksmingų, produktų.

Žodžiu, mitybai keisti reikia ne trumpalaikės taktikos, o ilgalaikės strategijos.

Sveikatos rezultatas yra juk ilgalaikis. Farmacija siūlo viską čia ir dabar: sumokėk pinigus – ir iškart gausi rezultatą. Sveikatingumo programa yra ilgalaikis, kantrybės reikalaujantis darbas.

Reikia pamažu mokytis būti geru sau?

Taip. Kai bandoma radikaliai keisti mitybą, yra negerai. Reikia kaip bėgime numatyti tam tikrą distanciją: per tam tikrą laiką įveikti pasirinktą atstumą. Pavyzdžiui, per penkerius metus atsisakysiu to ir to. Po dešimties metų, atrodysiu taip, nebevalgysiu to. Tada rezultatai bus užtikrinti. Juk visi ir siekiame ilgalaikio rezultato, o ne trumpalaikio efekto. Toks tik sukuria kompleksus, didina nepasitenkinimą savimi ir tada žmogus išvis nebenori nieko keisti, – kalba kasdien sveikos gyvensenos ir mitybos principų besilaikantis J. Dapšauskas.

********

Nacionalinės maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto lapkričio 8-ąjai, Europos sveikos mitybos dienai, parengti patarimai.

Valgymo režimas. Pusryčiai – pirmasis dienos valgis, kuris svarbus tiek vaikams, tiek suaugusiems. Nuo pusryčių prasideda valgymo režimas. Valgant 3 kartus per dieną pusryčiai turėtų sudaryti 30 proc. dienos energinės vertės, o valgant 4 kartus per dieną – 25 proc., t. y. vidutiniškai apie 400–500 kalorijų. Maitinimosi laikas gali būti įvairus, tačiau rekomenduojama, kad tarp pusryčių, pietų ir vakarienės būtų 5–6 valandos.

Visaverčiai pusryčiai. Tyrimais įrodyta, kad visaverčiai pusryčiai yra protinės ir fizinės energijos šaltinis geros dienos pradžiai. 2011 m. Didžiojoje Britanijoje atliktas tyrimas, kuriuo duomenys parodė: žmonės, valgantys pusryčius (62 proc. tyrimo dalyvių pusryčiams rinkosi grūdinius patiekalus), jaučia mažiau įtampos darbe, taip pat jie rečiau patiria nelaimingų atsitikimų ir sveikatos sutrikimų darbe. Tie, kurie nepusryčiauja, bet užkandžiauja traškučiais, sausainiais, stresinių situacijų ir nelaimingų atsitikimų darbe patiria gerokai dažniau.

Ką valgyti pusryčiams?

Košes. Galima rinktis įvairias – avižinę, miežinę, grikių.

Lietuvos gyventojai su maistu gauna per mažai skaidulinių medžiagų. Per pusryčius turėtume gauti ketvirtadalį skaidulinių medžiagų paros normos. Todėl šiam dienos valgiui labai tinka įvairios košės, kuriose gausu ir skaidulinių, ir mineralinių medžiagų, vitaminų, augalinių baltymų, sudėtingųjų angliavandenių. Norėdami mažiau kaloringo maisto, košę virkite ne piene, o vandenyje, atsisakykite sviesto ar uogienės. Jei gardinate košę druska, vartokite jos saikingai.

Sumuštinius. Jei pusryčiams valgote sumuštinius, jų gamybai naudokite nesijotų miltų duoną arba duoną su grūdais, tokioje – daugiau maistinių skaidulų. Sviesto, tepaus riebalų mišinio ar margarino vartokite saikingai, o ant griežinėlio sūrio ar dešros uždėkite skiltelę šviežio agurko ar pomidoro.

Varškę. Pieno produktų mėgėjai neturėtų pusryčiams atsisakyti varškės. Tačiau ją geriau gardinti ne uogiene ar džemu, o šaldytomis uogomis. Tokiose išlieka daugiau organizmui naudingų vitaminų. Varškę galima gardinti ir mėgstamu jogurtu.

Kiaušinius. Pusryčiams tinka ir virti ar kepti kiaušiniai. Juose yra gausu baltymų, mineralinių medžiagų, vitaminų A, D ir B2. Kiaušinius galima gardinti įvairiomis daržovėmis: svogūnais, špinatais, paprika. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad kiaušiniuose yra nemažai cholesterolio, todėl piktnaudžiauti jai ir iš jų paruoštais patiekalais nereikėtų.

Sausus pusryčius. Sausi pusryčiai, užpilami pienu ar sultimis, pusryčiams taip pat turėtų būti pasirenkami atsakingai. Iš kukurūzų pagamintuose sausuose pusryčiuose būna pakankamai daug druskos, o saldžiuose, šokolado skonio sausuose pusryčiuose – cukraus.

Todėl geriausiai rinktis javainius su grūdais, dribsnius ar sausus pusryčius su visų grūdo dalių miltais ir užpilti liesu pienu ar jogurtu.

 

 
Kiti straipsniai šioje kategorijoje
Pridėti naują komentarą
KOMENTARAI
Vardas:
El. paštas:
 
Komentaro pavadinimas:
Žemiau galite rašyti savo komentarą:
:angry::0:confused::cheer:B):evil::silly::dry::lol::kiss::D:pinch:
:(:shock::X:side::):P:unsure::woohoo::huh::whistle:;):s
:!::?::idea::arrow:
Įveskite paveiksliuke matomus simbolius.

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."

KOMENTARAI

Sukūrė Inforena   Kuriant panaudota atvirojo kodo TVS Joomla