Naujiena!!!

Skelbimų paieška

Susisiekime

Nori pranešti apie įvykį, renginį???

El.paštas: naujienos@infomazeikiai.lt

Naujausi komentarai

Artimiausi renginiai

NOEVENTS

Aplankyk!!!

Grupė SEKUNDA
Vestuviniai Muzikantai vestuvėms!

Etnologė: per Velykas nereikia apsiryti – švęsti galima ir su vienu margučiu PDF Spausdinti Email
Straipsnį paruošė Administratorius | 2012 m. balandžio 09, Pirmadienis, 07:31

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotoja Gražina Kadžytė mano, kad Velykų ir kitų didžiųjų švenčių tradicijoms pavojus išnykti dėl iš Vakarų besiskverbiančio „klubinio“ gyvenimo būdo negresia, mat, pasak jos, lietuviai pasiilgsta senųjų papročių, o verkšlenantiems dėl prieš šventes pakilusių kiaušinių kainų etnologė atrėžė, kad per Velykas nereikia apsiryti, o šventė gali prasmę turėti ir prie šventinio stalo pasidalijus vieną šventintą margutį.

Velykos yra viena didžiųjų švenčių, o kartu ir laisvadienis. Kurį šių aspektų – šventimą ar poilsį – lietuviai vertina labiau?

Tikri lietuviai, tikri katalikai vertina Velykas, o man atrodo, kad normalus žmogus savo laiką planuoja pats, o ne laukia kokių nors laisvadienių, darbadienių ar ko nors kito.


Turbūt niekas nepaneigs to, kad į Lietuvos jaunimo pasaulėžiūrą vis labiau skverbiasi vakarietiškos švenčių tradicijos, pavyzdžiui, jau dabar, panašu, kad Helovinui skiriamas didesnis dėmesys negu Vėlinėms. Ar pastebite analogiškų tendencijų ir Velykų šventime?

Aš nesutikčiau, kad jaunimas labiau vertina Heloviną, o ne Vėlines. Jaunimas juk eina lankyti artimųjų kapų, pas mus gimininiai ryšiai nenutrūkę, o Helovinas yra „klubinis“, pramoginis renginys, kuris apskritai su mūsų kalendoriumi nesiejamas. Na, kažkas jį pametėjo, o mes papramogaujame, bet tai nėra mūsų apeiginis, ritualinis ir sakralinis dalykas.

Taigi, tas pats yra ir su Kalėdomis, ir su Velykomis. Mes turime senas ir įgyventas šių švenčių tradicijas, o kažkokie akcentai, kažkokios pramogėlės gali jas paįvairinti, paspalvinti, bet esmė lieka ta pati.

Galima sakyti, kad Velykų tradicijoms pavojus negresia?

Ne, tai vakariečiai iš mūsų mokosi švęsti Velykas.

Ir vis dėlto kaip sumažinti tą takoskyrą tarp jaunimo, kuris yra labiau linkęs perimti vakarietišką gyvenimo būdą, ir vyresniųjų, kurie dar stengiasi puoselėti senąsias tradicijas, požiūrių į šventes?

Noriu paprieštarauti. Dabar vyresniąja karta tapo tie, kurie buvo išugdyti nuo lopšio ateizmo laikotarpiu ir būtent jie ne visada jaukiai jaučiasi, atkurdami tradicijas, kurios buvo nutrauktos jų gyvenime, o jaunimas, kuris jau dvidešimt metų atkurtoje Lietuvoje augo, mokėsi, labai gražiai tas tradicijas priima, nes ritualų, apeigų ir šventumo visada žmonės pasigenda, to trūksta.

Aš taip pat nesutikčiau su šabloniniu vertinimu, kad pas mus yra dvi atskiros rasės – jaunimas ir senimas ir jie niekada nesusitinka. Viskas yra šeimų tradicijoje: jeigu šeima buvo katalikai ir XIX amžiuje, ir XX ir neatsisakė svarbiausių krikščionybės dalykų, tai ir dabartiniame amžiuje jie jų neatsisako, vis vieni iš kitų paveldėdami tam tikras tradicijas, o jeigu šeima to sakralinio ugdymo neturėjo, tai ir jų vaikai gali švento požiūrio neturėti. Tradicijos ir požiūris į jas yra šeimos rūpestis, o ne ateinančio laikmečio.

Kitaip sakant, Jūs įžvelgiate atvirkštinį procesą, kai lietuviai vis dažniau grįžta prie senųjų didžiųjų švenčių tradicijų?

Žinoma, kad grįžta. Labiausiai tradicija įsitvirtina tada, kai žmogus mato ją nuo savo gimimo, nuo to sąmoningo gyvenimo pradžios, nes vaikystėje susikuriamas gyvenimo modelis. Tėvų ir senelių kartos, jeigu jie gimė tam tikromis aplinkybėmis, kai šis modelis nebuvo propaguojamas, tradicijų puoselėjimą priima logiškai, bet intuityviai, emociškai jiems truputėlį nejauku, nes vaikystėje to modelio nesusikūrė.

Jeigu pažvelgtumėte į senąsias Velykų šventimo tradicijas, gal galėtumėte įvardyti kokių linksmų žaidimų, būrimų ar kitų linksmybių, kurie šią atgimimo šventę paverstų dar smagesne?

Per Velykas žmonės neburdavo, nes tai yra labai šviesus, viltingas metas. Žmonėms per Velykas nebereikia bijoti nei žiemos šalčio, nei tamsos, tačiau Velykos taip pat kupinos gražių žaidimų ir linksmybių: margučių ridinėjimas, vaikai lanko savo krikšto tėvelius, o tie margučius margina ir kiekvienam vaikui vis kitokį pasirinkti duoda. Taigi, Velykos siejamos su išėjimu į šviesą, bendru džiaugsmu po pavasario dangumi.

Grįžkime prie šių dienų aktualijų. Velykų išvakarėse žmonėms prekybos centrai pateikė nesmagią staigmeną, smarkiai padidindami pagrindinio šventės atributo ir maisto produkto – kiaušinių – kainą. Ar galima per Velykas kiaušinius pakeisti kažkuo kitu?

O kam juos keisti? Tiesiog nereikia tiek daug ryti. Šventę galima pasidaryti ir su vienu margučiu, kurį pašventina ir padalija visiems šeimos nariams, ir visi supranta, kad atėjo šventė. Gali išsivirti šimtą margučių ir paskui devyniasdešimt sugedusių išmesti į šiukšlių dėžę, tačiau tokiu būdu neprisidėsi nei prie šventės, nei prie ekologijos.

Šventė nėra apsirijimas, apsirijimas – didžiausia nuodėmė, dėl kurios žmogus būna atskirtas nuo šventės, o tada reikia atgailauti ir prižadėti daugiau nebenusidėti. Nereikia kelti čia kažkokių graudžių verksmų ir vištų prievartauti, kad dėtų kiaušinius be saiko.

Dėkoju už pokalbį

 
Kiti straipsniai šioje kategorijoje
Pridėti naują komentarą
KOMENTARAI
Vardas:
El. paštas:
 
Komentaro pavadinimas:
Žemiau galite rašyti savo komentarą:
:angry::0:confused::cheer:B):evil::silly::dry::lol::kiss::D:pinch:
:(:shock::X:side::):P:unsure::woohoo::huh::whistle:;):s
:!::?::idea::arrow:
Įveskite paveiksliuke matomus simbolius.

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."

KOMENTARAI

Sukūrė Inforena   Kuriant panaudota atvirojo kodo TVS Joomla