Naujiena!!!

Skelbimų paieška

Susisiekime

Nori pranešti apie įvykį, renginį???

El.paštas: naujienos@infomazeikiai.lt

Naujausi komentarai

Artimiausi renginiai

NOEVENTS

Aplankyk!!!

Grupė SEKUNDA
Vestuviniai Muzikantai vestuvėms!

Mokytojai apie jų darbo vertinimą pagal mokinių testus: viskas priklausys nuo direktorių PDF Spausdinti Email
Straipsnį paruošė Administratorius | 2013 m. rugsėjo 12, Ketvirtadienis, 07:23

Planas parengti testus moksleiviams, pagal kuriuos bus „egzaminuojami“ ir mokytojai, patiems pedagogams atrodo neblogai sugalvotas, bet kartu ir slidus dalykas.

Daug ką gali lemti mokyklos vadovo požiūris ir atsakomybė, testai gali išjudinti pagal sovietmečio taisykles vis dar dirbančius mokytojus, kartu – ir nepelnytai nurašyti gabius, bet ne tokias prestižines klases gavusius. Net ir testus teigiama naujove laikantys mokytojai svarsto, kad moksleiviai ir vėl gali tapti eksperimentiniais triušiais.


Kontrolė tiek moksleiviams, tiek mokytojams – dažniau testuoti besimokančius ir pagal rezultatus vertinti pedagogus, pasiūlęs Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis tikisi, kad specialūs testai padės tinkamiau įvertinti abiejų pusių gebėjimus. Pradėti reikėtų nuo matematikos ir lietuvių kalbos žinių patikrinimų, jei pasiekimai būtų prasti, mokytojų lauktų tobulinimas, o jei tai nepasiteisintų – svarstymas, ar toks pedagogas gali toliau dirbti. Testus moksleiviai galėtų laikyti kas antrus metus, pavyzdžiui, ketvirtoje, aštuntoje klasėse. Mokytojus testuoti esą galėtų ir mokyklų vadovai.

Viską lems mokyklų vadovų požiūris?


„Mane labiau žavi vadovų kompetencijos rotacijos modelis. Testai – labai slidus dalykas. Kadangi planuojama pagal juos vertinti mokytojų darbą, tai viską lems mokyklos vadovo požiūris ir jo asmeninės ir profesinės kompetencijos“, – pastebėjo informacinių technologijų mokytoja dirbanti Lina Bičonienė.

Trylika metų švietimo sistemoje, šiuo metu ISM Vadybos ir ekonomikos universitete, dirbanti mokytoja pasakojo matanti, kad nemenka problema tapo užsisėdėję ir pasenusių pažiūrų, vadybos metodų mokyklų vadovai.

„Mokytojams irgi vertėtų pakedenti plunksnas, nes būsimi pokyčiai sukėlė labai daug diskusijų tarp tų, kurie dirba 30 ir daugiau metų pagal sovietmečio principus, bijo net kompiuteriu atspausdinti užduotis, bijo naujovių. Inovatyvesni mokytojai džiaugiasi planuojama sistema. Aišku, mūsų švietimo aukščiausieji daug ką daro teoriškai, bet kai paleidžia į praktiką, dažnai nepasitvirtina, o atšaukti nebegalima, nes per daug investuota“, – svarstė L. Bičonienė, patikslinusi, kad šiuos modelius prieš pusantrų metų pasiūlė ji ir jos kolegos, „Lyderių laiko 2“ formalių studijų studentai.

Besidžiaugiantys, kad jų rašto darbai nenugula stalčiuose, švietimo sistemos vadybininkai neslepia, jog testų rezultatus turėtų interpretuoti mokyklų vadovai, geriausiai žinantys situaciją ir klasių lygius. Vis dėlto, jei testai bus parengti pažinimo, suvokimo, pritaikomumo kompetencijoms tikrinti, išsispręs nevienodų moksleivių gabumų, galinčių lemti nevienodą mokytojų prestižą, problema.
 

Bijo virsti eksperimentiniais triušiais


„Teorijų galima prigalvoti visokių ir siūlyti keisčiausių formų. Tačiau pirmiausia derėtų pasikonsultuoti su tais, kurie praktiškai turės tas reformas įgyvendinti. Nuo mokytojų, aišku, priklauso mokinių pasiekimai, tačiau to absoliutinti tikrai nereikėtų“, – atsargiai būsimas naujoves vertino septynerius metus švietimo sistemoje dirbanti vienos sostinės privačios mokyklos lietuvių kalbos mokytoja Jurgita.

Gabūs ir motyvuoti mokiniai, pasak jos, Dievo dovana kiekvienam mokytojui. Tačiau toli gražu ne visada klasėse tokių atsiranda. „Ir profesionalams tenka dirbti su vos „pasivelkančiais“ mokiniais. Nejaugi tokiu atveju jau galima suabejoti mokytojo kompetencija? Visais dalykais visų mokinių niekada nesudominsi: vieniems patinka tikslieji, kitiems – socialiniai mokslai, gebėjimai bėra vienodi. Kas sekasi geriau, tas įdomiau, kas nesiseka – motyvacija mokytis silpsta.

Dažnesnis testavimas mokykloje – kažin, ar verta? Tokiu atveju mokytojai ims ruošti tiems testams, rungsis tarpusavyje – įsivyraus toks daugiau mechaninis mokymas. Gali būti taip, kad į antrą planą bus nustumtas gyvenimo įgūdžių formavimas. Nereikia pamiršti, kad mokiniams ir taip reikia atlikti daug testų. Ar reikia dar?“ – keletą žadamų naujovių spragų įvardijo mokytoja, priminusi, kad tiek moksleiviai, tiek juos mokantys – ne robotai, o žmonės, kurių žmogiškumą vis didėjanti kontrolė gali ir paminti.

„Mes susiduriame su tuo, kad mokytojai labai nelanksčiai taiko ugdymo programas, moko tik pagal sausus vadovėlius, jokio nuokrypio. Tai pastebi net išorės vertintojai. O kad vaikai rašo daug testų – tai jau priklauso nuo mokytojo, nė viename švietimo dokumente nėra apibrėžta, kiek turi būti atsiskaitomųjų darbų, numatytas tik minimalus įvertinimų skaičius per pusmetį“, – kiek kitokį požiūrį išreiškė mokytoja L. Bičonienė.

Švietimo ministerijos valdininkai linkę manyti, kad nauja sistema būtų objektyvi ir padėtų suprasti, kokie realūs moksleivių pasiekimai, mokytojų kompetencija ir kaip galima mokykloms padėti.

Pedagogai iš dalies sutinka, kad testai ir vertinimai gali padėti tobulėti, tik mano neišvengsiantys ir juos, ir vaikus užklupsiančio streso.

„Manau, kad iš vienos pusės tokie testai būtų gerai, įpareigotų pedagogus labiau stengtis, tobulėti. Iš kitos pusės, tai būtų stresas tiek moksleiviams, tiek pedagogams. Nors nepabandžius sunku ką nors pasakyti. Kartais net pagalvoju, kad ir vaikai, ir pedagogai netaptų eksperimentiniais triušiais: vienais metais testuoja, pažiūri, kad lyg ir nieko gero, tuomet kitais metais prikuria naujų reformų“, – sakė pradinių klasių mokytoja Danguolė Vaitkuvienė.


 
Kiti straipsniai šioje kategorijoje
Pridėti naują komentarą
KOMENTARAI
Vardas:
El. paštas:
 
Komentaro pavadinimas:
Žemiau galite rašyti savo komentarą:
:angry::0:confused::cheer:B):evil::silly::dry::lol::kiss::D:pinch:
:(:shock::X:side::):P:unsure::woohoo::huh::whistle:;):s
:!::?::idea::arrow:
Įveskite paveiksliuke matomus simbolius.

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."

KOMENTARAI

Sukūrė Inforena   Kuriant panaudota atvirojo kodo TVS Joomla