Naujiena!!!

Skelbimų paieška

Susisiekime

Nori pranešti apie įvykį, renginį???

El.paštas: naujienos@infomazeikiai.lt

Naujausi komentarai

Artimiausi renginiai

NOEVENTS

Aplankyk!!!

Grupė SEKUNDA
Vestuviniai Muzikantai vestuvėms!

Egzaminų centro direktorius: ateities visuomenės abiturientų mąstymas – kitoks PDF Spausdinti Email
Straipsnį paruošė Administratorius | 2012 m. liepos 25, Trečiadienis, 08:14

Besirengiantys gyventi ateities visuomenėje abiturientai – kitokie, pakitusi jų žinių struktūra ir mąstymas. Atsižvelgiant į tai, tenka keisti ir valstybinių brandos egzaminų užduotis.

Šiemet brandos egzaminų statistika rodo, kad išlaikymo procentas panašus į pernai metų: daugeliu atvejų kiek didesnis ir tik keliais mažesnis nei pernai. Abiturientai geriau laikė lietuvių kalbos – gimtosios ir valstybinės, anglų, matematikos, istorijos, fizikos egzaminus.


Be to, 29 proc. sumažėjo teikiamų apeliacijų, sumenko ir po apeliacijų pakeistų rezultatų skaičius. Kaip ir kasmet, nemažėja tik aktyvių abiturientų diskusijų apie brandos egzaminų užduočių kokybę ir mokytojų diskusijų, ar šiuolaikiniai moksleiviai gabesni, ar, priešingai, sunkiau įsisavinantys žinias.

Egzaminus laikantys dabartiniai moksleiviai lengviau įkanda žinias vertinančias užduotis ir kiek sunkiau susidoroja su kūrybiškai jas taikyti reikalaujančiomis.

Šių metų egzaminų rezultatų apibendrinimo konferencijoje paneigti mitai, kad abiturientai darosi mažiau gabūs. Įvairių apklausų duomenys rodo, kad kinta jų mąstymas: jis tampa fragmentuotas, daugiakryptis, greitai besikeičiantis, o tai sunkina tyrėjų interpretacijas, juolab mokytojų darbą. Ką apie tai manote jūs? – paklausiau Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus Sauliaus Zybarto.

Iš tikrųjų keičiasi žinių pobūdis, mokiniai yra tiesiog kitokie. Jie rengiasi gyventi ateities visuomenėje. Todėl be bazinių žinių jiems turime ugdyti ir gyventi tokioje visuomenėje reikalingus gebėjimus. Įvertinant, kad procese dalyvauja dvi ar net trys kartos, tai – sunkus išbandymas švietimo bendruomenei. Todėl reikėtų labai atsargiai lyginti žinių struktūrą arba pobūdį, kurie buvo prieš pakankamai ilgą laiką, ir žmonių, kurie rengiasi gyventi ateities visuomenėje. Yra tam tikri nauji iššūkiai ir jie tiesiog yra kitokie. Kitokie ir technologijų prasme, kurios yra pasaulyje. Na, sakykim, geriausias būtų neseniai išgirstas pavyzdys su dantistu: matyt, nenorėtume, kad mums su sena aparatūra, senomis žiniomis, medžiagomis taisytų dantis, vis tiek ateina naujos technologijos, turi keistis žinių struktūra, darbo pobūdis.

Jie šiek tiek kitaip mąsto – galbūt greičiau, operatyviau?

Tiesiog kalbėčiau apie tam tikrą kartų požiūrių skirtumą ir su tuo siečiau kitokį mąstymą. Aišku, yra tam tikri fundamentalūs dalykai, kuriuos kiekvienas įgijęs išsilavinimą jaunuolis turi žinoti, bet gebėjimų požiūriu vis tiek yra būtina tam tikra kaita. Natūraliai iš to kyla tam tikri nesusipratimai.
 

Ar prie besikeičiančių abiturientų, jų tobulėjančių gebėjimų spėjama pritaikyti brandos egzaminų užduotis? Kurių egzaminų užduotys pastaraisiais metais pakito labiausiai?

Keičiasi programos, keičiasi ir užduotys, dėl to kartais ir būna įvairių komentarų. Tai – natūralus judėjimas į priekį. Šiemet labiausiai keitėsi geografijos egzamino užduotys – pats egzaminas pakeitė statusą, iš mokyklinio tapo valstybiniu, pasikeitė programa, egzamino struktūra. Šiek tiek kito matematikos egzamino užduotys.

Iš tiesų tyrimų duomenys rodo, kad mūsų mokiniai pasiekia geresnių rezultatų atlikdami žinias vertinančias užduotis – tokias, kurios būdingos reprodukcinei švietimo sistemai, blogesni rezultatai yra ten, kur reikalinga kūrybiškai taikyti žinias, spręsti problemas, sisteminti, sieti, apibendrinti, analizuoti. Pavadinčiau jas produktyviomis žiniomis. Šia linkme keičiasi ugdymo turinys. Taip keisis ir egzaminų užduotys.

Gal ir patys abiturientai aktyvesni, labiau linkę kritikuoti, reikalauti aiškumo, egzaminų sistemos pertvarkų?

Taip, pasiūlymų, diskusijų ir kritikos yra daug. Aš į tai žiūriu konstruktyviai, žmonės laiko vienus ar kitus egzaminus, jie išreiškia nuomonę, kuri mums svarbi.

Jei palygintumėte „šimtukų“ dešimtmetį ar bent penkmetį, ar galėtumėte pasakyti, kad jų padaugėjo? O gal atvirkščiai – sumažėjo? Galbūt abiturientai vis geriau išlaiko egzaminus?

Jau ilgą laiką mes turime norminę – lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino atvejais – arba šiek tiek modifikuotą norminę – kiti valstybiniai brandos egzaminai nuo 2010 metų – vertinimo sistemą. Pakomentuosiu, kaip gaunami „šimtukai“ norminės vertinimo sistemos atveju. Norminės vertinimo sistemos esmė yra ta, kad mokiniui įvertinimas balais yra parašomas toks, kiek procentų kitų išlaikiusiųjų egzaminą laikantysis egzaminą su savo surinktais taškais aplenkia. Taigi, 100 balų parašoma tam vienam procentui išlaikiusiųjų, kurie aplenkė visus kitus. Todėl iš esmės „šimtukų“ skaičius priklauso nuo pasirinkusių laikyti konkretų egzaminą bei jį išlaikiusiųjų skaičiaus ir kasmet yra proporcingai beveik toks pat. Šiemet laikančiųjų ir egzaminų pasirinkimų skaičius šiek tiek sumažėjo, todėl atitinkamu santykiu sumažėjo ir šimtukų skaičius.

 
Kiti straipsniai šioje kategorijoje
Pridėti naują komentarą
KOMENTARAI
Vardas:
El. paštas:
 
Komentaro pavadinimas:
Žemiau galite rašyti savo komentarą:
:angry::0:confused::cheer:B):evil::silly::dry::lol::kiss::D:pinch:
:(:shock::X:side::):P:unsure::woohoo::huh::whistle:;):s
:!::?::idea::arrow:
Įveskite paveiksliuke matomus simbolius.

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."

KOMENTARAI

Sukūrė Inforena   Kuriant panaudota atvirojo kodo TVS Joomla