Naujiena!!!

Skelbimų paieška

Susisiekime

Nori pranešti apie įvykį, renginį???

El.paštas: naujienos@infomazeikiai.lt

Naujausi komentarai

Artimiausi renginiai

NOEVENTS

Aplankyk!!!

Grupė SEKUNDA
Vestuviniai Muzikantai vestuvėms!

Originalūs lietuviški keiksmažodžiai PDF Spausdinti Email
Straipsnį paruošė Irma Peldė | 2011 m. gegužės 01, Sekmadienis, 05:39

Ką burbtelite (ar šūktelite) nemandagiam vairuotojui, ne vietoje ir ne laiku pastojusiam Jums kelią? Išsprūsta kasdienis „blemba“? O gal lyg žvirblis purpteli riebesnis rusiškas ar angliškas keiksmažodis, kurį pagardinate dar ir vidurinio piršto kombinacija?

Keiksmažodžiai – neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Nesvarbu, ar tai bus sulinkus senučiukė, besispraudžianti pro studentų minią troleibuse, ar ant nelygaus šaligatvio kulniuką palikusi ponia: garsiai ar mintyse būtinai bus suregztas koks nors žodelis, o gal ir visas jų junginys.

 

Vis dėlto, pripažinkime, būtų labai keista iš įsikarščiavusio vairuotojo išgirsti „lįsk vabalo blauzdon!“, „pakasyk sliekui pažastis!“ ar seną gerą „kad tave dryži paraliai!“.

 

Šiandien keikiamės nepalyginamai dažniau, nei mūsų seneliai, o ir prasmę keiksmažodžiams suteikiame kitokią. Nors gal labiau derėtų sakyti, kad prasmės nesuteikiame jokios, ar bent jau nesuvokiame jos taip, kaip tai darė besikeikusieji anksčiau.

 

Kalbininkai pastebi, kad daugelis senųjų lietuviškų keiksmažodžių iki šių dienų atsinešė pagoniško ir krikščioniško tikėjimo, burtų ir baimės antgamtiškiems, draudžiamiems dalykams likučius.

 

„Kad tave devyni velniai griebtų!“, „kad tokį perkūnas trenktų!“, „kad velniai tave nujotų!“, „suk tave devynios!“, „kad tu žemėn prasmegtum!“ ir kiti panašūs keiksmai primena užkalbėjimus, kuriuos ne kiekvienas išdrįsdavo ištarti.

 

Tokiu atveju jie būdavo sušvelninami ir pavirsdavo ne tokiais pavojingais ir galingais kaip „kad tave kur“ ar „kad tave griausmas“. Didelę reikšmę turėjo ir santykis su mistifikuotais gyvūnais, pavyzdžiui „och tu, rupūže nelaboji“, „gyvatės vaikas“, „gyvate raudonoji“, prisibijant virsdavusiais „žalia rūta“, „rupūs miltai“ ar „šmikis žaliom ausytėm“.

 

Vienais pikčiausių ir vartojamais tik esant rimtai priežasčiai tapdavo tie, kuriuose kitam žmogui linkima kančių ir baisios mirties. Pavyzdžiui, „pasikark ant sausos šakos“, „kad tu šaukšte prigertum“, „kad tau kojos išklištų“, „kad tau liežuvis piestu pasistotų“, „kad tu ištintum, kaip avilys“ ir pan. Beje, net ir tie keiksmažodžiai, kurie yra orientuoti į „antrą galą“, ypač moterišką, neretai reikšdavo linkėjimą mirti, nebūti gimusiu.

 

Kita vertus, sutiksime nemažai prasivardžiavimų, kurie jau tuomet turėjo ne tiek bauginančią, kiek pašiepiančią, menkinančią prasmę ir būdavo susiję su tuštinimųsi ar gėdingomis laikytomis žmogiškomis savybėmis. Iš čia „dulbezda“, „pimpidriskis“, „pimpiljurgis“, „kliurzius“, „barščiaklynis“, „išgvėrarūris“, „prišiktagalvis“, „snarglių kompotas“ ir t.t.

 

 

 
Kiti straipsniai šioje kategorijoje
Pridėti naują komentarą
Nenorėjęs prisistatyti   |2019-09-16 13:59:39
KOMENTARAI
Vardas:
El. paštas:
 
Komentaro pavadinimas:
Žemiau galite rašyti savo komentarą:
:angry::0:confused::cheer:B):evil::silly::dry::lol::kiss::D:pinch:
:(:shock::X:side::):P:unsure::woohoo::huh::whistle:;):s
:!::?::idea::arrow:
Įveskite paveiksliuke matomus simbolius.

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."

KOMENTARAI

Sukūrė Inforena   Kuriant panaudota atvirojo kodo TVS Joomla