Naujiena!!!

Skelbimų paieška

Susisiekime

Nori pranešti apie įvykį, renginį???

El.paštas: naujienos@infomazeikiai.lt

Naujausi komentarai

Artimiausi renginiai

NOEVENTS

Aplankyk!!!

Grupė SEKUNDA
Vestuviniai Muzikantai vestuvėms!

„Mamadieniai“ ir „tėvadieniai“ priklauso nuo darbdavių žmogiškumo PDF Spausdinti Email
Straipsnį paruošė Administratorius | 2012 m. rugsėjo 17, Pirmadienis, 12:03

Darbo inspekcijos duomenimis, sudėtingiausia laisvų dienų, vadinamų „mamadieniais“ arba „tėvadieniais“, išsireikalauti mokyklų, gydymo įstaigų, siuvimo įmonių darbuotojams. Kuo daugiau vaikų – tuo daugiau tokių dienų, kurios tampa diskusijų objektu.
Moka baudas, užuot suteikę laisvadienius

Kai kurie Lietuvos darbdaviai mieliau moka baudas, negu suteikia vaikų turintiems darbuotojams laisvas dienas – tiesa, to darbo santykius kontroliuojančios institucijos nevadina tendencija.


„Vienas darbdavys atvirai pareiškė, kad geriau sutiks mokėti baudas, siekiančias nuo 500 iki 5000 litų, negu suteiks „mamadienius“ darbuotojoms. Jis sakė, kad, jei siuvykloje suteiks tokių dienų, reikės siuvyklą uždaryti, nes nebus kam dirbti“, – vienoje Seime vykusioje konferencijoje apie vaikų turinčių darbuotojų padėtį Lietuvoje sakė Darbo inspekcijos atstovė.

„Mamadieniai“ arba „tėvadieniai“ kartą per mėnesį priklauso du vaikus iki 12 metų auginantiems žmonėms, trejetą atžalų turintiems galima prašyti dviejų laisvų dienų kas mėnesį. Neįgalius vaikus iki 18 metų auginantiems tėvams suteikiama tokia pat lengvata kaip ir turintiems du vaikus. Darbo kodekse nėra numatyta kokių nors išimčių atskirų specialybių žmonėms, laisvomis dienomis gali pasinaudoti ir tėčiai, ir mamos, nepriklausomai nuo šeiminės padėties, t. y. ir vedę, ir išsiskyrę, ir nesukūrę šeimos.

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėja Gabrielė Banaitytė Alfa.lt sakė, kad nusiskundimų dėl garantijų darbuotojams, auginantiems vaikus, inspekcija gauna labai mažai. Šiemet sulaukta tik keturių tokių skundų. Už laisvadienių nesuteikimą nei pernai, nei šiemet baudų nebuvo skirta.

„Paprastai šalys suranda konsensusą dėl šios rūšies papildomo poilsio dienų suteikimo galimybių ir tvarkos. Iš praktikos pastebėta, kad sudėtingiausia išspręsti papildomų poilsio dienų darbuotojams, auginantiems vaikus iki 12 metų, suteikimo klausimus įmonėse ir įstaigose, kur yra keblumų pakeisti darbuotoją kitu, pavyzdžiui, gydymo įstaigose, mokyklose. Tai sunku ir ten, kur darbas atliekamas brigadiniu metodu, kai kiekvienas darbuotojas yra grandinės dalyvis, pavyzdžiui, siuvimo įmonėse“, – aiškino G. Banaitytė.
 

Vieni įstatymo laikosi, kiti – kritikuoja

Tiesa, nors skundų Darbo inspekcija sulaukia retai, darbuotojai apie savo bėdas pasipasakoja internete. „Auginu vidutinį neįgalumą turintį vaiką. Ar man priklauso viena papildoma laisva diena per mėnesį? Vadovai man jų nesuteikia. Neva mano specialybė yra specifinė (mokytoja), ir nėra kam už mane tą dieną dirbti“, – guodžiasi mokytoja Rasa.

Vilniaus „Sietuvos“ vidurinės mokyklos direktorė Birutė Valkaitienė pasakojo, kad, visoje Lietuvoje mažėjant moksleivių, suderinti mokytojų tvarkaraščius taip, kad jie turėtų laisvų dienų, nėra sudėtinga. „Problemos nėra, pavyzdžiui, pas mus vaikų turinčios anglų kalbos mokytojos tvarkaraštis sudarytas taip, kad ji turėtų laisvą dieną penktadienį. Todėl dar vienos papildomos dienos neskiriame. Manyčiau, kad panašiai ir visose kitose mokyklose: suteikti „mamadienį“ kartą per mėnesį, jei jį norima pasiimti pamokų metu, būtų mokyklos darbo išderinimas, todėl mes žiūrime kūrybiškai ir skiriame mokytojams metodines dienas, kurias galima išnaudoti vaikų reikalams. Tokią dieną skiriame tris kartus per mėnesį“, – pasakojo direktorė.

Pedagogė svarstė, kad laisvos dienos vaikų ir tėvų reikalams gali sukelti keblumų mokyklose, kuriose mokytojai turi itin didelius darbo krūvius. Vis dėlto tokių mokyklų Lietuvoje nėra daug.

„Žmogiškumo turi būti šiais sunkiais laikais. Prieš sudarydami tvarkaraštį, mokytojų klausiame, kokio darbo grafiko jie pageidautų, atsižvelgiame į tai, jei žmonės serga ir turi nuolat lankytis pas gydytojus ir panašiai“, – sakė B. Valkaitienė.

Tiesa, ne visi darbdaviai į laisvadienius imančius darbuotojus žiūri geranoriškai.


„Mano akimis, tai yra didžiulė nesąmonė! Žinoma, jei duoda, tai, kaip sakant, reikia naudotis, tačiau tai reiškia, kad aš turiu teisę nedirbti 24 darbo dienas per metus. Tikiuosi, visi suprantame, kad tai reiškia beveik penkias darbo savaites?

Spėkite, ar aš norėsiu samdyti daugiavaikę mamą ar tėtį, kurie nedirbs man beveik penkias savaites, o aš turėsiu verstis per galvą, galvodama, ką man daryti tomis dienomis, kai darbuotojo nebus. Jau užtenka tų, kurios pasiima po vieną „mamadienį“ – 12 darbo dienų, t. y. pustrečios savaitės. Darbuotoja tiesiog pasako: manęs nebus, o tu daryk, ką nori! Suprantu, kad mamos ir tėtės tiesiog naudojasi jiems suteikta galimybe, bet realiai 12 dienų metuose reiškia, kad vos ne kasdien stringa darbas“, – savo tinklaraštyje laisvų dienų tėvams sistemą sukritikavo Austėja Landsbergienė, socialinių mokslų daktarė, keturių vaikų mama, įkūrusi savo ikimokyklinių įstaigų tinklą „Vaikystės sodas“.
 


 
Kiti straipsniai šioje kategorijoje
Pridėti naują komentarą
KOMENTARAI
Vardas:
El. paštas:
 
Komentaro pavadinimas:
Žemiau galite rašyti savo komentarą:
:angry::0:confused::cheer:B):evil::silly::dry::lol::kiss::D:pinch:
:(:shock::X:side::):P:unsure::woohoo::huh::whistle:;):s
:!::?::idea::arrow:
Įveskite paveiksliuke matomus simbolius.

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."

KOMENTARAI

Sukūrė Inforena   Kuriant panaudota atvirojo kodo TVS Joomla